I.Šimonytė: Lietuvoje galėtų atsirasti „normalus“ NT mokestis

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje galėtų atsirasti municipalinis, „normalus“ nekilnojamojo turto (NT) mokestis, tačiau diskusijos dėl jo turėtų vykti rudenį.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

„Tas, kas yra nustatyta dabar, tikrai nėra nei nekilnojamojo turto, nei prabangos mokestis, tai yra labiau nesusipratimas. Manau, kad diskusijos apie tai, kad Lietuvoje galėtų atsirasti municipalinis, normalus NT mokestis, norėčiau tikėti, kad jos nėra uždarytos. Bet apie tai diskusijos, manau, vyks daugiau rudenį“, – Seime žurnalistams sakė I.Šimonytė.

„Diskusija dėl NT mokesčių yra sena kaip atkurta valstybė, nors atkurta valstybė jauna, bet šitai diskusijai pakankamai daug metų“, – pridūrė ji.

Diskusija dėl NT mokesčių yra sena kaip atkurta valstybė.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad naujas NT apmokestinimo modelis turėtų paaiškėti rudenį, jį išdiskutavus mokesčių peržiūros darbo grupėje.

„Finansų ministerijoje mokesčių peržiūros darbo grupėje gyventojų pajamų nelygybės kryptyje, į kurią patenka ir NT mokestis ir savivaldos savarankiškumo stiprinimas, nes NT mokestis pagrinde eina į savivaldos biudžetą, planuojame svarstyti rugsėjo mėnesį, o spalį parengsime konkrečius projektus, kad jie rudens Seimo sesijoje būtų svarstomi“, – BNS sakė R.Bilkštytė.

Pasak jos, naujas NT apmokestinimo modelis apims ir lengvatas.

„Šiuo metu lyg ir yra visuotinis NT turto apmokestinimas, tačiau apmokestinamas yra ne NT objektas, bet turto vertės suma – jei NT vertė didesnė, tai tada apmokestinama. Tad iš principo tą neapmokestinamą sumą galima laikyti kaip ir mokestine lengvata“, – teigė R.Bilkštytė.

„Mes sukam į tą pusę, kad reikia apmokestinti turtą teisingai, o tas teisingumas ir yra diskusijų objektas: ar apmokestinti pagal sumas, ar pagal objektus“, – pridūrė ji.

Pasak viceministrės, kol kas nėra aiškaus matymo, koks bus naujasis modelis, bet netiesiogiai pripažįstama, kad mokestis turėtų didėti.

„Biudžeto įsiskolinimo mažinimas, visi įsipareigojimai tiek pensininkams, tiek gydytojų atlyginimams – yra toks spaudimas, kad surinkti daugiau pajamų (...), bet tam ir yra darbo grupė, kad įsiklausytų ir į profesionalias išvadas, ir į socialinių partnerių kontrargumentus“, – sakė R.Bilkštytė.

Finansų viceministrės teigimu, diskusijos dėl NT mokesčio yra neišvengiamos dar ir dėl to, kad pagal Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą 2019 metais kartu su biudžeto įstatymu priimti NT mokesčio pakeitimai nebegalioja nuo kitų metų liepos.

2019 metų gruodį Seimas pritarė NT mokesčio bazės išplėtimui ir nustatė, kad mokestį nuo 2020 metų mokės visi brangesnio nei 150 tūkst. eurų (vietoje 220 tūkst. eurų) NT savininkai, o šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką, šią ribą sumažino nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

Pernai birželį Seimas buvo pradėjęs svarstyti konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą metams atidėti didesnio NT mokesčio įsigaliojimą.

Tačiau tokiam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimui nepritarė Vyriausybė, todėl pataisos, kurias ketinta toliau svarstyti rudenį, liko nepriimtos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos