„Šiemet augimas pastebėtas ir Rygoje. Paskutinius metus Rygą ignoruodavome, sakydavome, kad joje nieko nevyksta, bet Rygoje vystymas prasidėjo iš Lietuvos. Lietuvos vystytojai atėjo ir padarė tai, ko negali padaryti jie“, – trečiadienį pristatydama NT rinkos apžvalgą kalbėjo „Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovė Jurgita Šilaikytė.
Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovės Rygoje yra suplanavusios projektų už daugiau kaip 500 mln. eurų. Investuotojus iš Lietuvos gretimos šalies sostinė traukia ne tik artima geografinė, teisinė, bet ir mokestinė bei konkurencinė aplinka.
Didžiausią projektą Latvijoje yra suplanavusi investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“, kuri ketina statyti iki 100 tūkst. kv. m ploto viešbučių, biurų ir prekybos pastatų kompleksą. Jis įvertintas 200 mln. eurų. „M.M.M. projektai“ planuoja vystyti maždaug 70 tūkst. kv. m ploto biurų ir apartamentų kvartalą už 150 mln. eurų. Investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“ įsigijo teritoriją, kurioje galima plėtoti iki 40 tūkst. kv. m ploto biurų pastatus už 50 mln. eurų.
Anksčiau „Vilniaus prekyba“ investavo į 98 tūkst. kv. m ploto 100 mln. eurų vertės prekybos centrą. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ į įvairios paskirties turtą Rygoje yra investavusi apie 150 mln. eurų.
Vilniaus biurų rinka – vidutinio amžiaus krizėje
Tačiau ir Lietuvos komercinio NT vietos plėtotojai nepamiršta. „Newsec“ skaičiuoja, kad šių metų pirmą pusmetį Vilniuje bendra investicijų į komercinį NT sandorių vertė siekė 435 mln. eurų – tai yra 85 proc. visų per 2017 metus sostinėse pasirašytų sutarčių sumos.
Pernai investicijų į komercinį NT sandorių vertė Vilniuje siekė 227 mln. eurų, Rygoje ši suma siekė 146 mln. eurų, o Taline – 141 mln. eurų. Šių metų pirmą pusmetį investicijų į komercinį NT sandorių vertė Vilniuje sudarė 208 mln. eurų arba 50 proc. daugiau nei Rygoje ir 42 proc. daugiau nei Taline.
„Mūsų biurų rinkos nuomininkai išgyvena vidutinio amžiaus krizę mušdami sandorių rekordus. Netenkinantys santykiai keičiami, išeinama iš senų biurų į naujus. Biurų rinkos auga, bet žiūrint į žmonių skaičių, kuris tenka vienam kvadratiniam metrui, esame toli nuo likusios Europos. Ten vienam žmogui tenka apie 8 kv. m biurų ploto, o Vilniuje – 1 kv. m žmogui. Kaunas toli iki tų skaičių“, – aiškino J.Šilaikytė.
Pasak jos, išsikeliant įmonėms į naujus pastatus, seni neturėtų likti tušti. Tačiau jų savininkai neturėtų tikėtis tokių pačių nuomos kainų, kokias turi nauji biurų pastatai.
Kaunas neatsilieka nuo Vilniaus, bet projektai mažesni
„Kauno augimas rodo, kad geras kokybinis produktas yra tikrai įvertinamas net ir antriniuose šalies miestuose“, – teigė J.Šilaikytė.
„Newsec“ duomenimis, Vilniuje ir Kaune naujų šiuo metu statomų verslo centrų plotai beveik nesiskiria: Vilniuje plėtojama 128,4 tūkst. kv. metrų, o Kaune – 102,1 tūkst. kv. metrų. Tiesa, Kaune dominuoja mažesni projektai – vidutinis pastato plotas Vilniuje siekia 10,7 tūkst. kv. metrų, o Kaune – 5,3 tūkst. kv. metrų.
„Kaune šiemet įvyko ne ką mažiau sandorių nei Vilniuje. Dominavo IT ir bankai, bet aktyvūs žaidėjai yra ir vietos kompanijos“, – kalbėjo J.Šilaikytė.
Prognozės Lietuvai – įspūdingos
„Newsec“ prognozuoja, kad šiemet Vilniaus biurų rinkoje investicijų sandorių vertė sieks 1 mlrd. eurų.
„Tikiu, kad 2019 metus turėtume parodyti dar gražesnius ir kitąmet įvyks nemažai didelių sandorių. Manau, kad per artimiausius 2–3 metus turėtume pasiekti išvajotus 2 mlrd. eurų (sandorių vertė – red.past.)“, – „Newsec“ investicinių sandorių grupės vadovė Neringa Rastenytė-Jančiūnienė.
