Lietuvos architektų rūmai pranešime žiniasklaidai įvardijos tris Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) trūkumus.
LRBP, pasak pranešimo autorių, parengtas neprofesionaliai.
„Neigiama urbanistinė tradicija, naudojamos neapibrėžtos sąvokos, trūksta metodikos“, – rašoma pranešime.
Plane pasigendama nuostatų, nurodančių, kaip įgyvendinti LRBP sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esą daugelis sąvokų ir sprendimų nėra aiškūs, gali būti traktuojami prieštaringai.
Plano rengimo proceso negalima laikyti skaidriu, mano rūmų Taryba.
„Manome, kad tokio lygio dokumentui prasminga atlikti ir paviešinti nepriklausomą ekspertinį vertinimą, nors teisės aktai to ir nereikalauja“, – teigiama pranešime.
Taip pat pažymima, kad gegužės 14 d. Aplinkos ministerija suderino LRBP, nors nepritarimą pasiūlytiems sprendiniams išreiškė bei savo siūlomus pakeitimus pateikė tiek Lietuvos architektų rūmai, tiek ir mokslininkai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros.
Tuo metu Aplinkos ministerija teigė į Lietuvos architektų rūmų atstovų pastabas atsižvelgusi ir atmetusi tik tuos pasiūlymus, kurie prieštaravo teritorijų ir strateginį planavimą reglamentuojantiems teisės aktams.
Ministerija primena, kad šių metų gegužės 10 d. surengtas ir platus architektų ir urbanistų pasitarimas, kuriame buvo aptarti Lietuvos Respublikos bendrojo plano urbanistinės dalies sprendiniai, kurie pagal susitikimo metu priimtus sutarimus buvo dar kartą pakoreguoti.
„Atkreipiu dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bendrasis planas yra ne tik teritorijų planavimo dokumentas, bet ir vienas svarbiausių valstybės lygmens strateginio planavimo dokumentų, kuriame urbanistinė, kaip ir aplinkosauginė, dalys yra lygiavertės“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Asta Rokickienė.
