Seime numatytas balsavimas dėl ažiotažą sukėlusių Žemės bei Statybos įstatymų pataisų antradienį neįvyko, nusprendus jo svarstymą atidėti jau antrą kartą. Praėjusią savaitę sulaukus verslininkų kritikos pataisos buvo atidėtos iki šio antradienio.
Kils kainos, dalis atsisakys projektų valstybinėje žemėje
Apie šias pataisas pirmą kartą pasisakė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus.
„Nekilnojamojo turto dinamiką, tendencijas lemia daugybė veiksnių. Tai situacija darbo rinkoje, žaliavų rinkoje, energijos išteklių rinkoje. Tų dedamųjų kainoje yra ganėtinai daug. Be abejonės, kai paklausa nekilnojamajam turtui tokia stipri, jeigu tokios papildomos išlaidos turto plėtotojams atsirastų, jie turi pakankamą rinkos galią perkelti tai būsto pirkėjui. O tai atitinkamai atsispindėtų ir kainose“, – įsitikinęs jis.
Tačiau, anot G.Šimkaus, po šių pokyčių dalis būsto projektų būtų statoma ne valstybinėje žemėje.
„Pilnas perkėlimas būsto pirkėjui nebūtų galimas. Arba tie, kurie stato ne valstybinėje žemėje, šią situaciją koreguotų. Kaip tos svarstyklės nusistovės, ateitis parodys“, – antradienį spaudos konferencijos metu teigė jis.
Tačiau LB valdybos pirmininkas pripažįsta, jog tokie pokyčiai veiktų nekilnojamojo turto rinką ypač tuomet, kai norėtųsi, jog pasiūla būtų didesnė.
„Jeigu prisimintume ir tą krizę, kuri buvo prieš daugiau negu dešimtmetį, ten buvo stipri paklausa būstui įsigyti, bet problemos buvo su pasiūla dėl daugybės ribojimų žemės paskirties keitimui, dėl ilgai derinamų projektų ir t. t. Šioje vietoje dalis nekilnojamojo turto vystytojų bandytų perkelti padidėjusias sąnaudas ant vartotojo, galbūt dalis atsisakytų vystyti projektus nuomojamoje žemėje. O tai galėtų daryti įtaką būsto pasiūlai“, – teigė jis.
Tiesa, G.Šimkus pabrėžė, jog statybų valstybinėje žemėje sritis turi būti sureguliuota, ji reikalauja skaidrumo ir aiškumo.
„Turi būti užtikrinti ir valstybės interesai. Bet kita medalio pusė, kad šioje situacijoje labiau laiko klausimas, per kurį tie pokyčiai galėtų būti įgyvendinti. Situacija būsto rinkoje yra gana įtempta ir staigūs, papildomi ribojimai pasiūlos pusėje neprisidėtų prie įtampos, kuri dabar yra kaistanti ir auganti, sumažinimo“, – tvirtino jis.
Mokestis – iki 100 proc.
Seimo Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.
Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą.
Priėmus Žemės įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų kovo.
Verslininkai priešinasi
Tačiau šioms pataisoms priešinasi verslininkai. Jie šiuos pokyčius vadina neadekvačiais ir teigia, kad jie padarys žalos verslui tiek mieste, tiek regionuose. Skaičiuojama, jog, priėmus tokias pataisas, valdžia prisidėtų prie NT burbulo formavimosi.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius praėjusią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu teigė, jog apie 80 proc. visos plėtros yra vykdoma nuomojamoje valstybinėje žemėje. Apie 60 proc. tokių objektų, LNTPA duomenimis, yra centrinėse miesto dalyse.
„Vien centrinėje Vilniaus miesto dalyje apie 120 ha teritorijų, kur numatyta konversija, o visame mieste yra apie 500 ha“, – tuomet kalbėjo M.Statulevičius.
LNTPA skaičiavimu, 50 kv. m ploto būstas Vilniaus mieste galėtų pabrangti 15–20 tūkst. eurų, jei būtų įvestas 100 proc. mokestis.
