Pasak centrinio banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, kovo mėnesio indekso duomenys rodo, kad metinis būsto kainų augimo tempas buvo stabilus.
„Skirtinguose Lietuvos regionuose tendencijos išsiskiria. Vilniuje kovą metinis kainų augimas buvo lėtesnis, nei vasarį, ir siekė 3 procentus. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus Vilniuje kainos augo ženkliai sparčiau – jų augimas siekė 10,5 procento. Kaune būsto kainų augimas kovą paspartėjo lyginant su vasariu, kainos buvo 6,9 proc. aukštesnės, nei prieš metus, tačiau kainų augimo tempas lėtesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvusiais 10,1 proc.“, – BNS sakė D.Poderys.
Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus Vilniuje kainos augo ženkliai sparčiau – jų augimas siekė 10,5 procento.
Jo teigimu, Klaipėdoje kainos kovą augo 5 proc., augimo tempas buvo panašus kaip ir prieš metus (4,8 proc.).
„Visgi sparčiausiai kainos pastaruoju metu auga Lietuvos teritorijoje neįskaitant trijų didžiųjų miestų savivaldybių. Čia kovą matomas kone trigubai spartesnis būsto kainų augimas, nei prieš metus – 15 proc., palyginti su 5,6 proc. augimu 2020 metų kovą“, – sakė ekonomistas.
Vilniuje per mėnesį kainos menko 1,75 proc., o bendras metinis augimas čia sudarė 3 procentus. Kaune per mėnesį kainos augo 4,89 proc., bendras metinis augimas čia sudarė 6,9 procento. Klaipėdoje per mėnesį kainos augo 2,1 proc., o bendras metinis augimas čia siekė 4,96 procento.
Lietuvoje, išskyrus Vilnių, per mėnesį kainos augo 3,2 proc., o bendras metinis augimas čia siekė 8,9 procentų. Šalyje, išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, per mėnesį kainos augo 2,7 proc., o bendras metinis augimas buvo 15 procentų.
Skaičiuojant lietuvišką PSBKI, ataskaitinio laikotarpio būsto kaina lyginama su anksčiau įvykusio sandorio to paties būsto kaina. Šiam indeksui apskaičiuoti svarbiausi yra sandorio data, kaina ir unikalus objekto numeris.
Į PSBKI neįtraukiami pirmą kartą parduoti objektai, pavyzdžiui, pastatyti nauji būstai – pastarieji į indeksą pateks tik tuomet, kai parduodami antrą ar vėlesnį kartą.
Naujasis indeksas yra lietuviška versija JAV skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso „S&P CoreLogic Case-Shiller Home Price Indices“, kitaip dar vadinamo tiesiog Šilerio indeksu, nes prie jo kūrimo prisidėjo lietuviškų šaknų turintis Nobelio premijos laureatas, JAV ekonomistas Robertas Shilleris.