Sausį finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad įvedus visuotinį mokestį jo mokėtojų būtų daugiau, bet pats mokestis būtų „labiau simbolinio dydžio“.
„Kaip šiandien yra žemės mokestis, kurį moka keli šimtai tūkstančių žmonių, bet pats mokesčio dydis tikrai yra simbolinis, tarkim, 10–12 eurų per metus, ir didelio poveikio asmens finansams jisai nedaro“, – G.Skaistę anksčiau citavo BNS.
Tačiau nuo to laiko ministerija apie NT mokestį nieko nekalba, o gyventojai ir rinka laukia detalių.
G.Šimkus: mokestis turi būti teisingas
G.Šimkaus teigimu, vienas iš nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčio privalumų yra tai, kad jis galėtų suvaldyti svyravimus būsto rinkoje.
„Pagrindinė šio mokesčio paskirtis – biudžeto pajamos, tai būtų valstybės ar savivaldybės. Turbūt apie tai diskutuoti neverta. Mums svarbu, kad šis mokestis būtų efektyvus administruoti, paprastas, be jokių ypatingų landų, platus, apmokestinantis daugelį, jei ne visus NT objektų turėtojus“, – sakė jis.
Anot G.Šimkaus, kartu NT mokestis turėtų būti socialiai atsakingas.
„Užtikrinantis, kad tos jautriausios ir labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, jos, turbūt, net ir nemokėtų, nes, pavyzdžiui, būtų nustatyta tam tikra neapmokestinama vertė, o jei ir mokėtų, tai nedidelę dalį. Matome, kad tai būtų progresinis, laiptuotai augantis mokestis – apmokestinama vertė vis didesniu tarifu“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu NT mokesčiu apmokestinti tik prabangių būstų, taip pat daug būstų turintys gyventojai, kai nekilnojamojo turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. Pasak G.Šimkaus, šį mokestį būtų galima pritaikyti tiesiog išplečiant jo bazę.
„Pavyzdžiui, Vilniaus centre būstai brangūs ir gyvena pensinio amžiaus žmogus. Turime įvertinti tokius dalykus ir negalime užsiimti laukinio kapitalizmo pozicijos“, – kalbėjo jis.
Ar metas įvesti naują NT mokestį?
G.Šimkus pažymėjo, kad apie NT mokestį Lietuvos bankas kalba nuo 2019 metų ir buvo geresnių metų jį įvesti.
„Niekada nebus idealaus meto kalbėti ir priimti sprendimus dėl vieno ar kito mokesčio, bet kai kada sprendimus reikia tiesiog padaryti. Jeigu žiūrėti plačiau, tai yra pakankamai geras metas – ekonominis pakilimas yra akivaizdus, ekonomika auga. Vis tik, kalbėti apie tokius dalykus, kaip mokesčių įvedimas, niekada nebus geras metas, nes kažkas suras 100 argumentų, kodėl tai yra blogai“, – kalbėjo jis.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad nereikia pamiršti mokesčių tikslo – tai yra pajamos į biudžetą. Ji mano, kad naujų mokesčių įvedimo nereikėtų derinti prie ekonomikos ciklo.
„Mokesčiai ateina visam ir jie lieka visam laikui. Nekilnojamojo turto rinkai smukus į tam tikrą nuosmukį, tas mokestis tikrai neatsitrauktų. Jei mokestis būtų įvestas prieš visą piką, kurį stebėjome pernai metais, jis būtų suveikęs kaip tam tikras šaltas dušas ir atgrasęs tam tikrą poreikį investuoti į gyvenamąjį NT ne pirmo būtinumo reikmėms“, – sakė ji.
Kelia klausimų mokesčio administravimas
Kadangi siūlomo NT mokesčio aprėptis bus labai didelė, o tarifai žemi, I.Genytė-Pikčienė sakė, kad bus įdomu pamatyti skaičiavimus, kiek kainuos administravimas tokio masto pokyčio.
„Administravimo dalis labai svarbi, nes valstybėje turime pakankamai gerą nekilnojamojo turto registravimo sistemą, netgi ta pati valstybės įmonė skaičiuoja einamąsias vertes. Kai kalbame apie platų visuotinį NT mokestį, iš administravimo pusės matome gerą pavyzdį – žemės mokestį, kur ateina sąskaitos. Iš kitos pusės, dabartinis NT mokestis, kur reikia kebliai pildyti rankiniu būdu lenteles, yra tas pavyzdys, kaip tą patį gali padaryti lengvai ir sudėtingai. Galime turėti labai kilnius tikslus apie platų, socialiai atsakingą, progresinį mokestį, bet jei sistema bus tokia nerangi, turėtume didžiulį nepasitenkinimo pliūpsnį“, – antrino G.Šimkus.
Vieningas mokestis?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius konferencijoje sakė, kad šiuo metu jau reikėtų mąstyti apie vieningą NT mokestį – sujungti mokėjimus tiek už žemę, tiek už būstą.
„Tos vertės dubliuojasi, todėl esame siūlę vieningumą sujungiant šiuos du mokesčius, kuris būtų „žemės su priklausiniais mokestis“. Jis išspręstų nemažai problemų ir, kiek kalbėjau su Registrų centru, jie tą geba ir gali atskirti“, – kalbėjo jis.
Saulė Dagilytė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė, sakė, kad šiai dienai, jos nuomone, šalyje yra trys NT mokesčiai – žemės, komercinio ir prabangaus nekomercinio turto.
„Turime tris skirtingas tvarkas, kurios administruojamos labai skirtingomis procedūromis, terminais. Esu įsitikinusi, kad vien šių mokesčių apjungimas į vieną ir turėjimas vienos administravimo procedūros, būtų teigiamas dalykas“, – sakė ji.
