„Mitnijos“ atstovybės Didžiojoje Britanijoje vadovas Mantas Enčeris 15min pastebėjo, kad šalyje keliami aukštesni reikalavimai ne tik darbų kokybei, bet ir medžiagoms bei architektūrai.
„Užsakovai kelia didesnius reikalavimus, be to, turi daugiau pinigų. Jeigu kalbėsime apie biurus, patys darbuotojai kelia savo reikalavimus, nori turėti prestižinėse vietose prestižinius biurus. Kalbant apie gyvenamąjį sektorių, pasaulio turtingieji investuoja į Londono rinką, perka sau namus geriausiose Londono vietose, kvartaluose ir atitinkamai kelia reikalavimus“, – aiškino jis.
Didžiojoje Britanijoje planuoja plėtrą
„Mitnija“ Didžiojoje Britanijoje dirba jau trečius metus. Tiesa, bendrovė darbuojasi apylinkėse, o ne pačiame Londone ir stato komercinius objektus. Pasak įmonės atstovybės vadovo, į šią rinką įmonė įsiliejo dar prieš referendumą dėl „Brexit“.
„Londonas vienaip ar kitaip turi išlaikyti savo patrauklumą investuotojams, tai suteiks darbų ir galimybių statybų bendrovėms. „Brexit“ mūsų įmonės strategijos nekeičia, o jeigu turėsime koreguoti savo planus, strategiją, tai taip ir darysime. Mums reikia aiškumo, nes dabar jo trūksta ir mes negalime atitinkamai pozicionuotis“, – aiškino jis.
Nauji projektai lėtėja
Nors, kaip sako M.Enčeris, pokyčiai Jungtinėje Karalystėje bendrovės strategijos nekeičia, tačiau statybų rinkoje jis pastebi tam tikrą sąstingį. Tiesa, projektai, dėl kurių jau buvo sutarta ar kurie jau pradėti, ir toliau vykdomi.
„Sulėtėjimas jaučiamas dėl naujų projektų, kurie prasideda nuo žemės sklypų pirkimo, projektavimo darbų. Investuotojams nėra aišku, kokie bus politikų sprendimai ir kokią įtaką tai darys investavimui“, – 15min aiškino jis.
Anot M.Enčerio, nežinia paveikė ne tik užsienio investuotojus, bet ir vietos statybos bendroves. Panašius procesus jis pastebi ir kituose sektoriuose.
„Visus sektorius, ne tik statybų, bet ir logistiką, pramonę – visus yra apėmusi nežinia. Tai stabdo žmonių įdarbinimą, investicijas.
Dėl „Brexit“ nesibaiminame, aišku, žiūrime atsargiai. Bet žinant, kad Didžioji Britanija yra penkta pagal dydį ekonomika pasaulyje, tai nemanau, kad šalis darys neprotingus sprendimus, kurie užkirstų kelią verslui, o kartu ir mums, Europos Sąjungos narei, vykdyti veiklą Didžiojoje Britanijoje“, – įsitikinęs „Mitnijos“ atstovybės vadovas.
Konkuruoja ir su ukrainiečiais
Pasak M.Enčerio, Didžioje Britanijoje, neskaitant Londono, statybininkų atlyginimai, lyginant su lietuviškai, yra didesni apie 30–40 proc. Tačiau, pašnekovo teigimu, į Jungtinę Karalystę, kaip ir į Lietuvą, plūsta atvykėliai iš Ukrainos, darbų dairosi rumunai bei bulgarai. Dėl šios priežasties kokybiškai dirbantys žmonės visada yra paklausūs, nesvarbu, kokios srities.
„Jeigu yra kompetentingas aukštos klasės darbininkas, jis visada bus paklausus – ar tai būtų betonuotojas, elektrikas, ar vidaus apdailos darbų meistras. Reikalingi viso spektro darbuotojai. Tų aukštos kokybės bendrovių yra mažiau, su jomis visi nori dirbti, dėl to tokie darbininkai turi paklausą“, – aiškino jis.
Užsienyje dirba pigiau nei Lietuvoje
Be to, M.Enčeris atkreipė dėmesį, kad kai kurios Lietuvos bendrovės Jungtinėje Karalystėje darbus atlieka pigiau nei mūsų šalyje. Tai galioja ne visam statybų sektoriui, bet jis pastebi, kad tokių atvejų pasitaiko tarp tų, kurie siūlo apdailos darbus.
„Lyginant su subrangovų įkainiais Didžiojoje Britanijoje, matoma tendencija, kad kai kurie darbai čia atliekami pigiau. Pavyzdžiui, vidaus apdailos darbai", – pastebėjo jis.
Pasak jo, didelė konkurencija išlygina kainas, vyksta tikrai rimta kova gauti užsakymą, turėti projektus su tais pačiais užsakovais. "Tai padeda statybos bendrovėms gauti realias kainas, o Lietuvoje dėl mažesnio likvidumo kainos yra didesnės nei Didžioje Britanijoje. Bet čia pavieniai atvejai, nedarau bendros išvados, tai yra tam tikruose sektoriuose“, – kalbėjo M.Enčeris.
Statybininkai ne grįžta, o išvyksta
Konkurencijos stoką Lietuvoje pastebi ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. O ir dėl „Brexit“ grįžtančių specialistų jis nepastebi.
„Kol kas statybų sektoriuje to nepastebime. Išvažiavę specialistai, jeigu turi darbą, tikrai negrįžta. O įmonės, kurios dirba ten, vien dėl mokesčių politikos registruoja dukterines įmones, tvarkosi licencijas dokumentus ir dirba ten. Bet tokio proceso, kad grįžtų, statybos sektoriuje nejaučiu“, – 15min tvirtino jis.
D.Gedvilo teigimu, Lietuvos statybininkus vis aktyviau kviečiasi užsienio bendrovės. Galimybė užsidirbti kartais du ar tris kartus didesnius pinigus verčia žmones aukoti ir asmeninį gyvenimą. Be to, dalis Lietuvos bendrovių renkasi darbą užsienyje ir dėl viešųjų pirkimų, kurių didelė dalis dar vis vykdomi renkantis mažiausią kainą.
„Daug rangovų nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad nenori patirti nuostolių nieko neuždirbę. Deja, jie mieliau deda didesnes pastangas į rinkodarą, kad gautų užsakymą Britanijoje, Skandinavijoje ir važiuoja darbuotis ten", – pastebėjo D.Gedvilas, kol kas dar nepastebintis „Brexit“ poveikio darbo jėgos judėjimui.
D.Gedvilo nuomone, dėl didelės darbo jėgos emigracijos, statybos darbai Lietuvoje gali brangti.
„Todėl kad užsienio rinkos vis labiau pasitiki Lietuvos statybininkais ir jie yra kviečiami padirbėti. Ir jeigu atlygis yra dvigubai ar trigubai didesnis, tai žmogus kitą kartą aukoja savo socialinę aplinką, šeimą tam, kad užsidirbtų, ir važiuoja padirbėti į statybas kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – 15min aiškino D.Gedvilas.
Primename, kad dieną, kai Jungtinė Karalystė turėjo oficialiai palikti Europos Sąjungą, Bendruomenių Rūmai dar kartą pasisakė prieš premjerės Theresos May išsiderėtą „Brexit“ sutartį. Tiesa, ne visą, o jos dalį – tik Pasitraukimo susitarimą.
