„Šiai dienai negalėtume naudoti. Nors norėtume. (...) Jų variantas vienintelis ir bekompromisis, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta, kad LSA išdavinėja korteles ir renka mokestį už jas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė V.Šilinskas.
„Konkurencijos taryba labai kritiškai vertina, kad privačiam subjektui būtų suteikti tokie įgaliojimai: kortelę išduoti, administruoti, kontroliuoti ir rinkti mokestį“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, kortelė būtų išduodama tiems statybininkams, kurie dirba ir savarankiškai, ir pagal sutartis, bet LSA neatstovauja tų žmonių.
Viceministras skaičiuoja, kad dėl šešėlio statybų sektoriuje neapskaitoma apie 500-700 mln. eurų.
Balandį premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kas Statybininko kortelės įteisinimas stringa, nes nesusitariama dėl idėjos įgyvendinimo būdo.
Nauja kortelė, kurią kurtų valstybė, planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad tam reikalingi Statybos įstatymo pakeitimai turėtų būti priimti antrąjį šių metų ketvirtį, o juos parengti turėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2019 metais tuometinė Vyriausybė norėjo įdiegti privalomą statybininko tapatybės kortelę. Tam dar turėjo pritarti Seimas, tačiau įstatymų projektai iki šiol nebaigti svarstyti Seimo komitetuose.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokią kortelę sako norintis įdiegti nuo 2022 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragina įteisinti statybininko kortelę – anot jo, dėl to mažėtų šešėlis, valstybės biudžetas surinktų kelis šimtus milijonų papildomų eurų.
Dėl statybininko kortelės diskutuojama nuo 2015 metų.