Turto bankas šiuo metu ruošia galimybių studiją, kuria siekiama pateikti geriausią Lukiškių pastatų komplekso koncepciją.
„Mes pirmiausia siekiame suprasti objektą, sukurti bendrą viziją, parengti veiksmų planą ir galiausiai eiti link jo įgyvendinimo“, – kalbėjo Turto banko atstovė, Lukiškių projekto koordinatorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Mes pirmiausia siekiame suprasti objektą, sukurti bendrą viziją, parengti veiksmų planą ir galiausiai eiti link jo įgyvendinimo, – kalbėjo I.Urbonaitė-Vadoklienė.
Ji išskyrė 5 etapus. Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis etapas. Bendraujama su suinteresuotomis grupėmis bei atliekami tyrimai, analizės. Vieną jų renginyje pristatė urbanistas Martynas Marozas.
Atliko komplekso esamos padėties analizę
Turto banko organizuotame renginyje pristatyta atlikta Lukiškių komplekso esamos padėties analizė. Joje apžvelgti komplekso istoriniai, sociokultūriniai, architektūriniai, urbanistiniai ir rinkos ekonomikos aspektai.
„Istorinė vertė mums, kaip visuomenei, yra ta, kad čia buvo kalinama nemažai mūsų tautai svarbių žmonių. Tiek ir A.Ramanauskas-Vangas, tiek ir Žemaitė (...) Akivaizdu, kad be kažkokio istorinio laikotarpio įprasminimo arba tos memorialinės funkcijos, greičiausiai šito komplekso įveiklinti nepavyks“, – 15min sakė urbanistas.
Kaip žinia, Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sudaro šešių pastatų kompleksas (be to, visi pastatai įtraukti į Kultūros vertybių registrą), jis išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre.
Kalbėdamas apie vietą, M.Marozas akcentavo, kad Lukiškės daugelį šimtmečių buvo Vilniaus priemiestis ir tik XX a. pradžioje tapo miesto centro dalimi. Tačiau visgi gyventojų čia nėra labai daug. Jo pateiktais duomenimis, aplink Lukiškių kompleksą gyvena vos 300 gyventojų. Tai reiškia, kad nesant kritinės gyventojų masės sunku užtikrinti teritorijos gyvybingumą ir prielaidas formuotis bendruomenėms.
Kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas.
Kaip sakė M.Marozas, kalėjimo pastatas yra sunkiausiai pritaikomų pastatų dėl turimų vertingų savybių. Tiesa, ne visos jos kol kas yra patikslintos.
„Mes šioje vietoje būtent šitame pastate turime nemažai neatsakytų klausimų, bet galime pasakyti, kad su šiuo metu galiojančiais reglamentais, čia didelių pokyčių nėra įmanoma. Tai reiškia, kad iš esmės visa savo apimtimi ir didžiąja dalimi savo architektūros, detalių, taip toliau, jis turi išlikti toks pats, koks yra dabar“, – 15min sakė jis.
Su šiuo metu galiojančiais reglamentais čia didelių pokyčių nėra įmanoma, – sakė M.Marozas.
Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastato transformacijos galimybės taip pat komplikuotos. Objektui taikomas konservacinis režimas, galimi tik minimalūs pakeitimai nekeičiant struktūros.
Tuo tarpu lengviausiai pritaikomos administracinio ir gamybinio pastato patalpos.
Nori daugiafunkcinės erdvės
I.Urbonaitė-Vadoklienė pristatė suinteresuotų šalių apklausos rezultatus (joje dalyvavo daugiau nei 20 įvairių institucijų įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę). Jų buvo klausiama apie Lukiškių kalėjimo likimą, prašyta įvardyti poreikius, lūkesčius, pateikti reikalavimus, apribojimus.
Kokia matoma Lukiškių komplekso vizijos kryptis?
„Lukiškių kompleksas – tai nuolat veikianti daugiafunkcinė erdvė, orientuota į įvairialypę auditoriją, gyvybingas traukos magnetas“, – rezultatus apibendrino ji.
Komplekso koncepcinė idėja apjungia verslo, inovacijų kūrimo, kultūros, laisvalaikio ir socialinių paslaugų funkcijas.
Kaip pagrindiniai iššūkiai buvo įvardyti specifinė pastatų struktūra ir labai ribotos galimybės jas keisti, pritaikyti kitoms funkcijoms. Taip pat kaip aktualiai įprasminti istorinį kultūros paveldo objektą ir istorinę vietos atmintį.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas uždarytas pernai liepos 2 d.
Praėjusių metų liepos mėnesį Vyriausybė protokolu nurodė Turto bankui atlikti Lukiškių komplekso galimybių studiją, išgryninant geriausius objekto įveiklinimo būdus.
