Taip gegužės 12 dieną nutarė Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš dalies patenkinęs „Trasto“ skundą ir panaikinęs parko direkcijos bei savivaldybės 2018 metų sprendimus nesuteikti įmonei statybos leidimo.
Teismas įpareigojo savivaldybę per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti „Trasto“ prašymą išduoti statybos leidimą autobusų stoties rekonstrukcijai, įrengiant joje parduotuvę.
Teismas jau antrą kartą nagrinėjo skundą – tai padaryti jį įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nutaręs, kad pirmos instancijos teismas 2019 metais išsamiai neištyrė aplinkybių bei ir iš esmės neišnagrinėjo ginčo.
„(Parko – BNS) direkcija konkrečiai nenurodė, nei kokie specialiųjų saugomos teritorijos reikalavimų teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai yra pažeisti, kaip šie pažeidimai pasireiškė, neanalizavo nei detaliojo, nei bendrojo plano sprendinių, apskritai nepasisakė dėl specialiųjų reikalavimų nesuderinamumo, nenurodė, dėl kieno kaltės pareiškėjai nebuvo įteikti specialieji reikalavimai, o nurodyti argumentai apskritai nepagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo, gero administravimo principo ir kitų teisės aktų reikalavimų“, – rašoma teismo nutartyje.
Bylinėjimąsi dėl stoties rekonstrukcijos dar 2016 metais inicijavusio Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius sako, kad teismo sprendimas reiškia, jog kol kas „niekas nelaimėjo ir niekas nepralaimėjo“.
„Mano manymu, turėtų būti daug paprastesnė situacija – jeigu saugoma, tai saugoma, jeigu nacionalinės vertės kultūros paminkluose negalima statyti jokių priestatų ir garažų, daugiabučių, tai tas turėtų būti ir daroma“, – BNS sakė parko vadovas.
Jeigu saugoma, tai saugoma, jeigu nacionalinės vertės kultūros paminkluose negalima statyti jokių priestatų.
„Kodėl įstatymą pakeitė niekam nežinant ir kodėl dabar visuomenei reikalaujant, kad būtų grąžinama, šiandien keliamas klausimas, o kaipgi teisėti lūkesčiai, nors visi įsigijo turtą su tam tikras apribojimais. Ir kas kaltas dėl to keliamo chaoso ir visuomenės priešinimo? – pridūrė jis.
Jis negalėjo pasakyti, koks bus savivaldybės, o kartu ir parko direkcijos sprendimas, nes Trakų senamiesčio apsaugos reikalavimai tebegalioja, „negalioja tik vienas iš dokumentų“.
G.Abaravičius taip pat dar negalėjo atsakyti, ar teismo sprendimas bus skundžiamas – jo argumentai dar nagrinėjami.
Sausį Apeliacinio teismo patvirtinta „Trasto“, „Trakų autobusų“ ir prokurorų taikos sutartis atvėrė kelią D.Nedzinskui už kelis milijonus eurų atnaujinti autobusų stotį joje įrengiant parduotuvę „Rimi“. Pagal sutartį prokurorai atsisakė ieškinio, o abi šalys įsipareigojo nereikšti daugiau jokių pretenzijų viena kitai dėl mainų sutarties ar kitų finansinių reikalavimų.
LVAT šiemet sausį prokurorų prašymu taip pat galutinai nutraukė bylą dėl įvairių institucijų sprendimų, susijusių su autobusų stoties rekonstrukcija.
2019 metais Vilniaus apygardos teismas sutartį buvo pripažinęs negaliojančia, nes „Trakų autobusai“ turėjo skelbti viešą stoties rekonstrukcijos konkursą. Teismas tuomet pritaikė restituciją – „Trastas“ turėjo grąžinti įsigytą žemės sklypą, o „Trakų autobusai“ – „Trastui“ perduotą dalį pastato.
Mainų sutartimi „Trakų autobusai“ perdavė „Trastui“ beveik pusę autobusų stoties pastato mainais į šalia esantį „Trasto“ žemės sklypą. Pasak prokurorų, tai nebuvo vien turto mainai – „Trastas“ įsipareigojo investuoti į stoties atnaujinimą, už tai gaudamas leidimą statyti, įskaitant ir parduotuvę, iš kurios gaus pajamų.
D.Nedzinskas siekia atnaujinti seną autobusų stotį ir joje įrengti parduotuvę „Rimi“, anksčiau skelbtos investicijos turėjo siekti 3 mln. eurų. Teritorijoje esančius 1987 metais statytus pastatus planuota griauti ir vietoje jų pastatyti stoties ir 2 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvę.
