„Šio konkretaus atvejo nekomentuojame. Kalbant bendrąja prasme norėtume pažymėti, jog teisinėje valstybėje teismų sprendimai turi būti vykdomi. Taikos sutartys teisės aktuose numatytais atvejais yra įmanomos, tačiau dėl jų turi derėtis bylos šalys“, – teigė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Jos komentarą BNS perdavė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai sausį neskundžiama nutartimi nusprendė, kad kompleksą valdanti bendrovė „Robala“ privalo per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.
Tuo metu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį.
Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 metų sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir panaikinti šių pastatų Lomiškio gatvėje detalusis planas, projektavimo sąlygos, statybos leidimas, pripažinimo naudoti tinkamais aktas.
Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo metu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.
Kompleksą valdančios bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis aiškina, kad VSTT su jais nesidera, tuo metu pati tarnyba teigia, kad dėl nepavykusių derybų kalti komplekso savininkai, nes jie nelinkę daryti kompromisų.
„Mes kreipėmės į ekspertus, kad ekspertai įvertintų (...), jie sako, kad niekas nekenkia niekam. Tai kam griauti pastatus, kurie niekam nekenkia ir poveikio niekam neturi? Dabar kreipėmės į Vyriausybę, nes Saugomų teritorijų tarnybai visi ekspertai neįdomūs. Mes prašome derėtis su mumis dėl taikos sutarties, nes Saugomų teritorijų tarnyba nesideri“, – BNS dėstė R.Kvaselis.
Paklaustas, ar ketina vykdyti teismo sprendimą, jis vylėsi, kad „absurdiško teismo sprendimo vykdyti nereikės“.
„Valstybė sukūrė tokius įstatymus, pagal kuriuos teisėtai pastatyta, priduota, o paskui sugalvota, kad tai neteisėta dėl kažkokių priežasčių – nes naujus teisės aktus susikūrė. Valstybė kalta dėl šitos situacijos“, – piktinosi jis.
VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė savo ruožtu sakė, kad komplekso savininkai nesutinka daryti nuolaidų.
„Jie įsivaizduoja, kad taikus susitarimas įmanomas paliekant tai, kas yra, ir jiems nereikalaujant žalos iš valstybės atlyginimo už tai, kad tiek metų bylinėjosi teisme (...). Savininkas buvo atėjęs su savo pasiūlymais, bet tie pasiūlymai buvo tikrai kosmetiniai – jie siūlo išpaišyti rotondos kolonas, o užuot nukrapščius jungtį tarp restorano ir svečių namų, siūlė dar padidinti statinių tūrį. Tokie pasiūlymai mums nepriimtini“, – dėstė R.Lapinskienė.
„Šiandien tam žmogui padai svyla, nes sausio pabaiga yra terminas, kada turi būti įvykdyti teismų sprendimai, o taikaus susitarimo nėra rasta“, – apie „Robalos“ vadovo kreipimąsi į Vyriausybę sakė ji.
Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjimasi.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, jai vadovavo tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.
2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.
