„Europos centrinis bankas šiemet pranešė greičiausiai nekelsiantis palūkanų. Tai rinkai reiškia, kad pigių pinigų era tęsiasi. Tačiau pigūs pinigai nutolę nuo (investuotojų, – 15min), kapitalas išskolintas, paskolą gauti yra gana sudėtinga. Šiandien yra dviprasmis buvimas rinkoje, kai kapitalo savininkai atsargiai vertina ne pačią nekilnojamojo turto segmento riziką, bet pasaulines tendencijas“, – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos pristatyme kalbėjo jis.
M.Kulboko teigimu, nors Skandinavijoje prognozuojamas ekonomikos kilimas, Baltijos šalyse taip pat, tačiau beveik visose rinkose matuojamas sulėtėjimas.
„Sentimentai, kurie šiandien yra versle Skandinavijoje, nebūtinai nukreipti į Baltijos šalis. Skandinavai nebėra tie, kurie būtinai investuos čia, pasirinkimą jie turi platų, ir tas pasirinkimas kartais nulemiamas gandų, kurie juos pasiekia“, – antradienį tikino jis.
Taip pat Baltijos šalys ir Lietuva išgyvena darbo rinkos transformaciją. Jo nuomone, jei prieš penkis metus Lietuva dar buvo laikoma pigios darbo jėgos ir nebrangaus NT šalimi, dabar ši nuomonė pasikeitė.
„Konkuruojame jau ne su pigiomis šalimis, o pigios šalys mus nurungia naudodamos pigų nekilnojamąjį turtą. Mūsų šalis gyvena tokiu laikotarpiu, kai iš paauglystės paverčiame į kitą žingsnį, ir tas periodas pakankamai sunkus. Persiorientuoti iš pigios darbo jėgos į kitą segmentą nėra taip paprasta. Todėl išeina natūralus tam tikrų kompanijų išėjimas, kai kurių veiklų pasitraukimas, tik klausimas, kaip greitai sugebėsime persiorientuoti“, – sakė M.Kulbokas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad vartotojai atsargiau vertina tolimesnį rinkos augimą, todėl investuotojai turėtų tam ruoštis.
„Reikia matyti ir reaguoti į tai. Padėti galėtų supratimas, kad mažiau darant, galima padaryti daugiau. Augti galima tik šiek tiek prilėtinus tempus ir šiek tiek nusiraminus bei pagalvojus, kodėl tai darome“, – teigė M.Kulbokas.
Pozityviomis nuotakomis nenusiteikusi ir „Newsec Advisers LT“ investicinių sandorių grupės vadovė Neringa Rastenytė-Jančiūnienė. Pasak jos, sąlygų didėti užsienio investicijoms Baltijos regione yra mažai. Pirmiausiai investuotojai iš kitų šalių nepatenkinti objektų likvidumu.
„Jeigu su investicinių objektų kokybe problemų nebeturime, atrodo, daug problemų išsprendėme, tačiau likvidumo niekaip išsispręsti negalime“, – aiškino ji.
N.Rastenytė-Jančiūnienė dar kartą pakartojo investuotojų žodžius, kad trūksta konkurencijos bankų sektoriuje.
„Yra susidaręs šioks toks monopolis. Norėtųsi daugiau žaidėjų ir konkurencijos, pavydu skaičiuoti žaidėjus toje pačioje Lenkijoje. Bet, mano nuomone, rizikų kiekis Baltijos šalyse priskiriamas neproporcingai didelis. <...> Finansavimas brangsta, suskaičiuoti reikiamas grąžas darosi vis sunkiau. Išeina toks užburtas ratas: norime daugiau tarptautinių investuotojų, likvidumo jiems per mažai, patys tą likvidumą lyg stabdome“, – antradienį sakė ji.
Be to, ji pastebi, kad Lietuvos fondai – ne tik nekilnojamojo turto, bet ir pensijų – yra pasyvūs.
„JAV apie trečdalis pensijų fondų pinigų vienokiu ar kitokiu būdu yra paguldyti nekilnojamame turte, Danijoje – apie penktadalį, o mūsų net nedrįstu skaičiuoti, nes bus iki vieno procento. Tai yra ta bėda, kurią išsisprendus, galėtume tikėtis didesnio tarptautinių investuotojų dėmesio“, – aiškino „Newsec“ atstovė.
