Pirmadienį NŽT, vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, nusprendė nutraukti buvusio „Žalgirio“ stadiono nuomos sutartį. Teigiama, kad žemės sklypas Rinktinės gatvėje buvo išnuomotas ne aukciono būdu ir ten turėjo išlikti stadionas.
Šis precedentas jau stabdo daugelį suplanuotų investicijų nuomojamoje valstybinėje žemėje, – sako M.Statulevičius.
„Žalgirio“ stadiono atvejis gali būti stiprus smūgis optimistams, tikintiems, kad valstybė yra patikimas partneris plėtojant nekilnojamojo turto projektus miesto centre. Šis precedentas jau stabdo daugelį suplanuotų investicijų nuomojamoje valstybinėje žemėje ir verčia statytojus laukti galutinio ir aiškaus valstybės atsakymo į klausimą, ar žemės naudojimo kaita nuomojamoje valstybinėje žemėje yra galima“, – teigia M.Statulevičius.
Anot LNTPA vadovo, tai ne pirmas atvejis, kai NŽT stabdo žemės nuomos sutartį, nors sklype jau pradėtos statybos. Asociacijos skaičiavimais, iš viso sustabdyta dešimt projektų: 3 Vilniuje, 6 Kaune ir 1 Klaipėdoje. Skaičiuojant bendrai, investicijos į juos turėjo siekti 475 mln. eurų, o įgyvendinus juos į valstybės biudžetą būtų sumokėta mažiausiai 171 mln. eurų mokesčių.
M.Statulevičiaus teigimu, susidariusi situacija siunčia verslininkams žinią, kad investicijų planai gali būti nutraukti bet kada ir valstybe pasitikėti negalima.
„Per pastaruosius metus turime dešimtį atvejų, kai NŽT patvirtina numatomą sklypo naudojimo pakeitimą ir po kiek laiko atima sklypą dėl nenušienautos žolės, nusprendžia, kad verslininkams skirtas per didelis sklypas arba sklypas nebereikalingas pirminių pastatų eksploatavimui.
Stebina tai, kad institucijų „persigalvojimams“ ir požiūrio pakeitimams negalioja jokie senaties terminai, jiems nedaro įtakos toli pažengusios statybos ir problemų, sukuriamų susijusiems verslams – bankams, rangovams, nuomininkams, pirkėjams, viešbučių operatoriams ir pan. – mastas. O dėl viešojo intereso perimtas sklypas tikriausiai sulauks tokio paties likimo – bus dar kartą parduotas ir užstatytas taip, kaip numatyta miestų bendruosiuose planuose“, – teigia M.Statulevičius.
Pasak Asociacijos vadovo, galimybės nutraukti sudarytas sutartis susiklostė dėl to, kad Žemės įstatymas ir Vyriausybės nutarimas nesuderinti tarpusavyje. Tai sudaro galimybes skirtingai interpretuoti tas pačias situacijas, o priimant sprendimus – spekuliuoti ir daryti spaudimą nuomininkui.
„Geranoriškai tai būtų galima vertinti kaip dešimtmetį besitęsiančią valstybės ūkiškumo ar kompetencijos stoką – tiek laiko neatsirado iniciatyvos užlopyti teisės aktų spragas. Bet tai nekeičia situacijos esmės – valstybinių institucijų veiksmų kakofonija ir autoriteto stoka siunčia žinią, kad investicijų planai gali būti nutraukti bet kada“, – tikina M.Statulevičius.
