M.Statulevičius: pramoninės teritorijos varinėja Vilniaus NT rinkos kraują

Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad be dėmesį kaustančio buvusio Lukiškių kalėjimo pačiame sostinės centre, mieste dar apstu vietų, kurios artimiausiais metais keisis iš esmės.
Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Išsamiau apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak jo, nekilnojamojo turto (NT) projektų konversija, arba paskirties pakeitimas, turėtų būti aktyvus ne tik netoli miesto centro esančiame Naujamiestyje ir šalia jo, bet ir judėti link pietvakarių dalies – Savanorių prospekto, kuriame tradiciškai didelė gamybos ir paslaugų įmonių koncentracija, ar į pietus – pakeliui į Vilniaus oro uostą esančius Naujininkus.

„Vienas ryškiausių konversijos pavyzdžių Lietuvai atgavus Nepriklausomybę yra Šiaurės miestelis Vilniuje. Karinės paskirties teritorija buvo pertvarkyta iš esmės: čia iškilo gyvenamieji pastatai, prekybininkai, „Ogmios“ miestelis. Pačiame Šiaurės miestelyje garažų, ir pramoninių teritorijų, su kuriais dar ilgai bus ką veikti, beveik neliko, tačiau aplinkinėse teritorijose jų nemažai ir kompleksiniai miesto savivaldybės ir plėtotojų veiksmai gali būti sėkmingai atkartoti jose“, – sako M.Statulevičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šiaurės miestelis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šiaurės miestelis

Atsiveria dar daugiau pramoninių teritorijų

Vilniaus Naujamiestyje laukiama bent kelių rajoną dar labiau transformuoti galinčių projektų. Tarp jų – buvęs kojinių gamybos fabrikas „Sparta“, vietoje kurio turėtų iškilti technologijų įmonių miestelis, taip pat siuvimo fabriko „Lelija“ teritorija – ją irgi žadama atnaujinti. Buvusios „Velgos“ gamyklos vietoje netoli Vingio parko planuojama, kad iškils multifunkcinis kultūros, laisvalaikio, prekybos ir verslo centras „Akropolis“. Taip pat šalia turėtų išdygti ir naujas gyvenamųjų namų kvartalas, turėtų būti įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai bei sutvarkyta Neries pakrantė, miesto savivaldybė numačiusi Neries krantus sujungti pėsčiųjų tiltu.

„Labai įdomia teritorija tampa Savanorių prospektas, jau link išvažiavimo iš miesto. Kartu su gretimai esančiais Lazdynais tai iki šiol nebuvo ta vieta, kuriai tektų daug plėtotojų dėmesio ir pastebimų konversijos projektų, tačiau panašu, kad jo imama rodyti vis daugiau ir čia atsiras naujų traukos vietų. Manyčiau, kad ilgesnėje 10-15 metų perspektyvoje į šią teritoriją gali būti pažiūrėta kitomis akimis, ypač į teritorijas, esančias dešinėje gatvės pusėje, visai prie pat Neries upės“, – prognozuoja M.Statulevičius.

Šiuo metu čia įsikūrę Vilniaus šilumos tinklai, įvairios verslo paskirties įmonės, sandėliai, garažai. Tačiau, LNTPA vadovo teigimu, jeigu ateityje šią miesto dalį bus nutarta iš esmės pertvarkyti, Neries pakrantės teritorija gali būti išnaudota ir gyvenamiesiems projektas, o per pačią upę ateityje galbūt net nutiestas ir pėsčiųjų arba ir pėsčiųjų, ir transporto tiltas.

Dar viena NT projektų plėtojimo kryptis yra pakeliui į Vilniaus oro uostą esantys Naujininkai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naujininkų bendrabučiai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naujininkų bendrabučiai

„Naujininkų zona viena pirmųjų formuoja miesto veidą ir į Vilnių atskridusiems keleiviams, taip pat turi potencialo, kuris turėtų būti geriau išnaudotas laikui bėgant“, – teigia M.Statulevičius.

Pilkas Stoties rajonas virsta gulbe

Tai, kad konversijos ir nekilnojamojo turto plėtros projektai geba pakeisti ir emocinį veidą bei iš esmės perkrauti saugumo situaciją, matosi Vilniaus stoties rajone. Milžiniškus autobusų bei geležinkelių keleivių srautus susirenkantis Stoties rajonas ilgą laiką nebuvo patrauklus verslui bei naujakuriams.

Tačiau, anot LNTPA vadovo, impulsą situacijai keistis iš esmės suteikė drąsių plėtotojų pradėti didesnių teritorijų pertvarkymo projektai, kaip pavyzdžiui viešbučio „Comfort“ bei daugiabučių gyvenamųjų namų plėtra šalia jo.

„Tai yra gerokai mažesnio mastelio projektas, palyginti su Šiaurės miesteliu ar buvusią pramoninę teritoriją šalia Užupio iš esmės keičiančiu „Paupio“ rajonu, tačiau jis suteikė naujo augimo impulsą visai teritorijai ir padėjo pamatyti ją visai kitomis akimis: kaip perspektyvią, saugią ir madingą.

Vilnius nepasižymėjo ypatingai taršiais ar pavojingais gamybos objektais mieste, tačiau apleistos teritorijos dažniau kelia saugumo žmonėms klausimą – čia gali susižaloti suaugę ar vaikai, kartais jos tampa benamių žmonių ar gyvūnų prieglobsčiu“, – atkreipia dėmesį asociacijos vadovas.

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje yra apie 500 hektarų ploto teritorijų, kurioje galima įgyvendinti konversijų projektus, iš jų apie 120 hektarų yra centrinėje miesto dalyje.

„Toks erdvių keitimas leidžia miestui geriau išnaudoti vidinius augimo resursus ir inžinerinę infrastruktūrą – nereikia tiesti naujų kelių ir naujų komunikacijų į priemiesčius, kas yra ir brangu, ir kur kas mažiau efektyvu. Konversijos projektai sugrąžino patrauklumą pačiam miestui, o žmonėms – norą gyventi jame, naudojantis gyvenimo mieste privalumais ir iš naujo atrandant anksčiau buvusias neprestižines erdves“, – sako M.Statulevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų