Rekuperacija tinka ne visiems
O ar nėra taip, kad vienos energinio efektyvumo priemonės yra pranašesnės už kitas? Pavyzdžiui, nemažai namus renovuoti pasiryžtančių butų savininkų susižavi rekuperacine vėdinimo sistema, kuri vidaus orą keičia lauko oru, grąžindama šilumą į patalpą, ir tokiu būdu efektyviai taupo energiją. Tiesa, ekspertai pastebi, kad toks variantas yra tinkamesnis naujai statomuose daugiabučiuose.
„Įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą sovietiniais laikais pastatytuose daugiabučiuose gali būti sudėtinga dėl to, kad juose paprastai nėra ortakių, t. y. į kiekvieną kambarį įeinančių vamzdžių. O norint įsirengti ortakius, reikalingas kapitalinis namo remontas, kuris gyventojams dažnai būna per brangus“, – aiškina Lietuvos energetikos instituto ekspertas Ramūnas Gatautis.
Pašnekovo teigimu, esama ir pusiau rekuperacinių sprendimų, kurie yra ekonomiški ir techniškai kokybiški. Tad, norint išvengti didelių ortakių statymo, galima naudoti specialius siurbliukus, kurie išgaudo apie 50 proc. iš namo išeinančios šilumos. Eksperimentuoti mėgstantis R. Gatautis pats yra įsirengęs tokį mechanizmą savo nedideliame nuosavame name.
Palangiškiai irgi eksperimentuoja
Anot vienos iš įmonių, atliekančių modernizaciją Palangoje, direktoriaus pavaduotojos Kristinos Viščiūnienės, pajūrio miesto gyventojai taip pat taiko įdomesnius energinio efektyvumo sprendimus modernizuojamuose daugiabučiuose. Keletas namų ryžosi įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, kiti – kolektorinę arba žiedinę šildymo sistemą.
„Žmonės kalba, kad dar niekada nėra gyvenę taip šiltai ir ekonomiškai. Mokėjusieji už šildymą po 100 eurų per mėnesį, po renovacijos tepakloja po 30 eurų. Gyventojai džiaugiasi ir galimybe autonomiškai reguliuoti šildymą bei kambariuose laikyti skirtingą oro temperatūrą. Pavyzdžiui, miegamajame daug kas pageidauja vėsesnio oro, tad tose patalpose radiatorius jie gali prisukti iki 17-20 laipsnių“, – pasakoja K. Viščiūnienė.
Siūlo investuoti į ilgaamžiškumą
R. Gataučio teigimu, didžiausia klaida, kurią kartais daro daugiabučio modernizacijai pasiryžę gyventojai – rinktis ne kapitalinį, o dalinį namo remontą. Kaip minėta, namas yra inžinerinis įrenginys, kuriamas tam tikram eksploatavimo laikotarpiui: lietuviški sovietiniai daugiabučiai buvo statomi 25 m. periodui, po kurio privalomas kapitalinis remontas.
Tam, kad namą būtų galima sėkmingai eksploatuoti ateinančius 20-30 metų, būtinas ne tik išorinis apšiltinimas, bet ir inžinerinių sistemų atnaujinimas“, – teigia pašnekovas.