Ieško, kaip išsukti
Tačiau užuot aiškinusis, kaip aštuonerius metus nematė Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimo, ar kreipusis į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos pareigūnų veiklos ir piktnaudžiavimo išduodant statybos leidimus, Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ieško būdų, kaip įteisinti nelegalias statybas ir nepažeisti R.Malinausko „teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principų“!
Statybų priežiūros valdininkai atsisako ką nors komentuoti, kol vyksta tyrimas. Meras R.Malinauskas savo vadovaujamos savivaldybės neteisėtai leidžiamame leidinyje aiškina, kad namas pastatytas legaliai, o dėl kilusio skandalo puola žurnalistus ir menamus politinius oponentus.
Mero namas – upėje
Į Ratnyčėlę „įbridusį“ medinį dvarą pastebėjo ir nuotraukas paviešino vietos žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Tas pats, kurį meras R.Malinauskas neseniai tampė po teismus ir bylinėjosi dėl tariamo šmeižto ir įžeidimo. Savo redaguojamame savaitraštyje išspausdinęs nuotraukas, žurnalistas retoriškai klausė, kam gali priklausyti šis statinys ir kodėl tokie plika akimi matomi aplinkosauginiai pažeidimai (nesilaikymas upės apsaugos juostos) iki šiol niekam neužkliuvo.
Konservatorius Vilius Semeška po šios publikacijos raštu kreipėsi į statybų priežiūros inspektorius, klausdamas, kam priklauso minėti statiniai ir ar tokios statybos atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį bei Seimo Antikorupcijos komisiją dėl nežinia kam priklausančio namo upės vagoje kreipėsi ir keturi Druskininkų savivaldybės tarybos nariai, kuriuos R.Malinauskas viešai vadina „keturiais komunarais“.
Tiesa paaiškėjo po mero interviu
Į Latežerį atvykus statybų priežiūros inspektoriams, Druskininkų savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Ramunė Šeštokienė savivaldybės leidinyje paskelbė interviu su meru, kuriame šis teigia, jog minėtasis statinys – jo močiutės Zosės Miliauskienės palikimas. Anot R.Malinausko, namą statė į devintą dešimtį įkopusi senolė, o leidimą išdavė jos anūko vadovaujami Druskininkų savivaldybės valdininkai.
Jis taip pat teigė, kad, kol močiutė nemirė ir palikimas neperėjo anūkui merui, niekas triukšmo dėl upėn įžengusio ir priėjimą prie vandens užtvėrusio medinio dvaro nekėlė. Sujudo tik, kai pajautė galintys išlieti politinį kerštą, ir kelia nerimą ne tik merui, bet ir visam Latežerio kaimui.
„Mano šviesios atminties močiutė Zosė Miliauskienė anapilin išėjo prieš metus, man, vyriausiajam anūkui, testamentu paskyrusi paveldėjimą – pastatą, kuris dabar kai kam kelia tokį susidomėjimą. Prieš dešimtmetį, pardavusi savo sodybą Marijampolėje, močiutė, norėdama gyventi arčiau visos šeimos, Latežeryje nusipirko dalį sodybos ant upelio kranto. Sodyboje tuo metu buvęs ūkinis pastatas, pagal turimus dokumentus, 1960 metų statybos. Močiutė pasirūpino, kad jis būtų rekonstruotas. 2006–2008 metais tai buvo padaryta, turint visus reikalingus dokumentus, leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte yra visų reikalingų institucijų leidimai ir patvirtinimai“, – aiškino savo pavaldinei R.Malinauskas.
Patikrinus statybos leidimo Nr. 63/06 išdavimo teisėtumą, nustatyta, kad leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Tikrintojai pripažino pažeidimus
Tačiau 15min.lt turi oficialų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Raimondo Dargio pasirašytą raštą Nr. 2D-4544-(14.2), adresuotą V.Semeškai, kuriame konstatuojama: „1. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. birželio 1 d. išdavė statybos leidimą Nr.63/06. Statytoja – Z.Miliauskienė. Statybos objektas – ūkininko ūkio sodyba, ūkio pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą. 2. Z.Miliauskienės prašymu 2008 m. spalio 16 d. gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais pripažintas tinkamu naudoti. 3. Šiuo metu žemės sklypas ir statiniai, esantys Upės g. 3, Latežerio k., Viečiūnų sen., Druskininkų savivaldybėje, nekilnojamojo turto registre įregistruoti R.Malinausko vardu. 4. Pagal žemės sklypo ir statinių savininko paaiškinimus bei pateiktus dokumentus statybos darbai buvo vykdomi 2006-2008 m. 5. Dalis statinių stovi Ratnyčėlės upelio pakrantės apsaugos juostoje. 6. Patikrinus statybos leidimo Nr. 63/06 išdavimo teisėtumą, nustatyta, kad leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.“
Sutapimas ar ne, bet vos pasirašiusi išduoti neteisėtą statybų leidimą Druskininkų savivaldybės mero R.Malinausko senelei Z.Miliauskienei, tuometė Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Aldona Vičiulienė pasiprašė savo noru atleidžiama iš pareigų. Ji perėjo dirbti Druskininkų savivaldybės valdomo Vandens parko direktore. Jos vietą Druskininkų savivaldybėje užėmė tuometis mero R.Malinausko patarėjas Linas Urmanavičius. Šiandien jis yra Druskininkų vicemeras.
Tačiau kai informacija apie tyrimo Latežeryje rezultatus pateko žurnalistams, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo R.Dargio drąsa atvėso: „Aš jums nieko nesakysiu. Supraskite mane.“
Tyrimai tęsiasi iki šiol
Tyrimai, susiję su galimai neteisėta Druskininkų Malinauskų veikla ar su jais siejamo turto įsigijimo teisėtumo bei valdininkų piktnaudžiavimo atvejais, vyksta neapibrėžtą laiką.
15min.lt dar 2013 m. vasarį paviešino faktą, jog Druskininkų centre, Turistų gatvėje esantį mero R.Malinausko gyvenamąjį namą ir šalia esantį 25 arų valstybinį žemės sklypą juosia metalinė tvora, bet tyrimas vyksta iki šiol. Tvora stovi, o valstybės turtas – aptvertame mero kieme.
„Senukų“ prekybos tinklo logotipais žymėta tvora paskelbta dar sovietmečiu statytu reliktu, kurį nežinia kas ir kokiu tikslu statė. Vėliau Druskininkų savivaldybės administracija bandė aiškinti, kad užtverta teritorija ties mero namo langais – savivaldybės rekreacinė zona, kur net dekoratyviniai medeliai sodinti už biudžeto pingus. Dar vėliau ten buvo pradėti formuoti du grąžinti sklypai gyvenamųjų namų statybai.
Kokioje stadijoje šiuo metu yra „tvoros procesas“ tikriausiai vargu kas ir besidomi, tačiau faktas, jog minėta tvora vis dar juosia ne tik mero R.Malinausko nuosavą kiemą, bet ir gretimai esančią valstybinę žemę, – daugiau nei akivaizdus.
Kokioje stadijoje šiuo metu yra „tvoros procesas“ tikriausiai vargu kas ir besidomi, tačiau faktas, jog minėta tvora vis dar juosia ne tik mero R.Malinausko nuosavą kiemą, bet ir gretimai esančią valstybinę žemę – daugiau nei akivaizdus.
Mero tėvo V.Malinausko sklypas – prokurorų akiratyje
Pernai metų rugpjūtį 15min.lt aprašė skandalingą kito Malinausko – mero Ričardo Malinausko tėvo Viliumo Malinausko sklypo, kurį jis neatlygintinai iš valstybės gavo už savo tėvo nuopelnus, įsigijimo, naudojimosi bei įteisinimo peripetijas.
2013 metų balandžio 9 dieną valstybės įmonė Registrų centras nuosavybės teise įregistravo V.Malinauskui priklausantį 0,2523 ha žemės sklypą, esantį Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos Grūto kaime, Parko gatvės 49 numeriu pažymėtu adresu.
Kaip informavo Registrų centras, nuosavybės teisės į šį žemės plotą atsirado dar 1993 metais, Varėnos rajono valdybai 1993 metų balandžio 22 d. išleidus potvarkį dėl neatlygintino 0,25 ha valstybinės žemės sklypo skyrimo gyvenamojo namo statybai V.Malinauskui.
2013 metų vasario 20 dieną V.Malinauskas Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą patvirtinti jam suformuotą žemės sklypą bei priedą – 1993 metų balandžio 22 dienos Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 287-v kopiją, patvirtintą Alytaus apskrities archyvo direktorės Zenės Bernotavičienės.
Remdamasi šia potvarkio kopija, V.Malinausko prašymu ir 2000-ųjų metų rugpjūčio 7 dieną Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-957, patvirtinusiu Grūto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėja Vitalija Balčienė 2013 metų balandžio 3 dieną priima sprendimą Nr. 50SK-(14.50.98.)-94, kuriuo suformuoja žemės sklypą V.Malinauskui ir patvirtina šio žemės sklypo kadastrinius duomenis.
2013 metų balandžio 9 dieną valstybės įmonė Registrų centras įregistruoja šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise piliečiui V.Malinauskui.
Tačiau Varėnos rajono valdybos potvarkis, kurį V.Malinauskas pateikė Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjai V.Balčienei, jau dvidešimt metų kaip negalioja. Jis buvo sustabdytas vos priimtas, kitu – 1993 metų gegužės 6 dienos potvarkiu Nr. 321-v, kurį pasirašė tuometis Varėnos rajono valdytojas Jonas Kalanta. Varėnos rajono valdytojas tai padarė iškart po to, kai Druskininkų miškų urėdija pareiškė pretenzijas dėl 1993 metų balandžio 22 dienos rajono valdybos potvarkiu Nr. 287-v skirto sklypo V.Malinauskui.
Kai 15min.lt atskleidė šiuos faktus, Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo Druskininkų žemėtvarkininkų piktnaudžiavimo. Tarnybinio patikrinimo metu (tyrimas tęsėsi keletą mėnesių) nustatyta, kad V.Malinauskas neturėjo teisės gauti neatlygintinai žemės iš valstybės, o įteisindama sklypą V.Malinauskui Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Balčienė padarė tarnybinį nusižengimą.
Iš karto po straipsnio pasirodymo asociacija „Druskininkų gynimo frontas“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti Druskininkų žemėtvarkininkų veiksmus ir dėl tokių veiksmų valstybei padarytą žalą. Prokurorų buvo prašoma ginti viešąjį interesą ir nubausti piktnaudžiavusius valdininkus.
Tyrimą atlikę Druskininkų komisariato, kuriam anksčiau vadovavo tas pats A.Jurgelevičius, tyrėjai nusprendė, kad ikiteisminį tyrimą pradėti nėra pagrindo ir skundą atmetė.
Prokurorai skundo tyrimą atlikti pavedė Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šio komisariato vienas iš vadovų Alvydas Jurgelevičius yra Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės sutuoktinis. Tyrimą atlikę Druskininkų komisariato, kuriam anksčiau vadovavo tas pats A.Jurgelevičius, tyrėjai nusprendė, kad ikiteisminį tyrimą pradėti nėra pagrindo ir skundą atmetė.
„Druskininkų gynimo frontas“ tokį nutarimą apskundė teismui, prašydamas ne tik panaikinti nutarimą, bet ir dėl interesų konflikto perduoti tyrimą atlikti kitam komisariatui. Teismas skundą tenkino.
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis 2013 m. gruodžio 23 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-01193-13 dėl piktnaudžiavimo.
Tačiau kovo 28 dieną kalbintas prokuroras J.Vailionis teigė, kad minėtame tyrime įtarimai nėra niekam pareikšti.
