2017 metų I ketvirtį Vilniuje parduota 1118 naujų butų – 3 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir 12 proc. daugiau nei per paskutinį ketvirtį 2016 metais. Per tą patį laikotarpį nekilnojamojo turto plėtotojai pasiūlė 1083 naujus butus 19-oje naujų arba tęstinų projektų.
Rinkoje išlieka balansas, padedantis išvengti nepagrįsto kainų augimo, – sako M.Žibūda.
„Kiek nuperkama, tiek ir pasiūloma naujų butų, vadinasi, rinkoje išlieka balansas, padedantis išvengti nepagrįsto kainų augimo“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Pasak jo, atsižvelgiant į esamą pardavimų lygį, laisvų butų kiekis būtų parduotas per 10 mėnesių, jei nekilnojamojo turto plėtotojai sustabdytų naujus projektus Vilniuje.
„Sandėlis pagal rinkos aktyvumą nėra didelis, todėl, norint išlaikyti sveiką rinkos situaciją, nekilnojamojo turto plėtotojai skatinami neatsilikti nuo pirkėjų ir pasiūlyti rinkai bent jau ne mažiau naujų butų, nei jų yra realizuojama“, – sako M.Žibūda.
Be to, analitiko teigimu, iš visų šių metų pirmą ketvirtį parduotų butų apie 63 proc. buvo parduota namų statyboms neperkopus į antrą jų pusę. Iki šiol šis rodiklis vidutiniškai nesiekė 50 proc.
Šių metų I-ame ketvirtyje yra matomas ir baigto būsto sandėlio mažėjimas – baigtų ar baigiamų statyti daugiabučių namų skaičius sumažėjo po trečdalį. M.Žibūdos nuomone, žmonių apsisprendimą įsigyti būstą kuo ankstesnėje stadijoje lemia mažesnių butų pasiūlos trūkumas projekto pabaigoje.
„Pastebime, kad didžioji dalis būsto yra parduodama iki pastato statybos pabaigos, o pirmiausia yra nuperkami mažiausi, investicijai tinkamiausi butai projekte“, – pastebi įmonės plėtros direktorius.
Šių metų pradžioje nekilnojamojo turto plėtotojai daugiausia projektų pasiūlė ekonominės klasės projektuose (10 projektų, apie 400 butų), tačiau daugiausia butų sulaukė vidutinė klasė (7 projektai, apie 600 butų). Prestižinėje klasėje plėtotojų aktyvumas buvo mažesnis dėl ribotos sklypų pasiūlos ir sudėtingesnio derinimų proceso (2 projektai ir 73 butai).
Anot „Eikos“ atstovo, didžiausia pasiūlos konkurencija jaučiama vidutinės klasės segmente, o pasiūlos trūkumas – prestižinėje klasėje.
„Ši rinkos situacija pastebima naujo būsto kainų pokyčiuose. Mažiausia pasiūla formuoja didžiausią kainos augimą prestižiniame segmente ir priešingai – didžiausia konkurencija vidutinėje klasėje neleidžia kainoms stiebtis į viršų“, – pastebi M.Žibūda.
Per metus bendras kainų lygis augo 5,2 proc. iki 1790 eurų už kv. metrą. Didžiausias augimas fiksuotas prestižiniame segmente, kur kainos augo 9,6 proc. iki 2870 eurų už kv. metrą. Vidutinėje klasėje metinis kainos augimas yra 4,6 proc. iki 1790 eurų už kv. m, o ekonominėje klasėje būsto kainos kilo 6,2 proc. iki 1400 eurų.
