Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto, Perkūnkiemis – geriausias netinkamos plėtros, teritorijų planavimo ir žemės grąžinimo pavyzdys. Maža to, 2004 metais priimtas detalusis planas užtvirtino visas ydas, dėl kurių rajonas susiduria su didžiulėmis problemomis.
„Kadangi tuo metu nebuvo nė teritorijų planavimo normų, neturėta didelės praktikos, kaip tokiais atvejais elgtis, todėl tas detalusis planas buvo parengtas kone pagal žemės savininkų norus. Toliau žemę nupirko didžiosios kompanijos ir, matydamos rodiklius toje teritorijoje, rengė pagal tą galiojantį detalųjį planą techninius projektus, ir prasidėjo šių daugiabučių statybos. Jeigu pabandytume tą paaiškinti paprastai, tai Lazdynuose viename kvadratiniame metre žemės galima pastatyti 0,9 kv. m buto, o Perkūnkiemyje kai kur rodiklis siekia 3–3,5 kv. m – keturis kartus tankiau“, – 15min studijoje sakė M.Pakalnis.
Miesto vyr. architekto teigimu, savivaldybė šiuo atveju neturi daug instrumentų, kaip galėtų pakeisti situaciją. Esą priėmus detalųjį planą, jis tapo pagrindu statytojams tikėtis tiek, kiek numatyta dokumentuose.
Lazdynuose viename kvadratiniame metre žemės galima pastatyti 0,9 kv. m buto, o Perkūnkiemyje kai kur rodiklis siekia 3–3,5 kv. m – keturis kartus tankiau.
„Normatyvinė bazė kalba apie tai, kad tokiu atveju, jeigu mes kažką keičiame, turime susitarti su savininkais arba turime kompensuoti. Tai reiškia, kad iš mūsų visų miestiečių pinigų mes turėtume kompensuoti tiems vystytojams ir žemės savininkams, kurie ten turi sklypus. Ten žemė buvo grąžinta visa iki paskutinio kvadratinio metro“, – kalbėjo jis.
Pasak M.Pakalnio, vienintelis veiksmingas sprendimas, siekiant išspręsti rajono gyventojų problemas, pastatyti darželį, mokyklą ir įrengti viešąsias erdves – iš plėtotojų išpirkti žemes. Tačiau tai miestui atsieitų didžiules sumas, mat įtvirtintas teritorijų užstatymo rodiklis yra labai didelis.
„Panašių problemų buvo ir kituose pasaulio miestuose. Ten buvo skirti pinigai, išperkamos žemės ir teritorijose, kur buvo numatyti namai, įrengti želdynai.
Rengiant bendrąjį planą diskusija dėl to vyks, tiesiog reikia ją nukreipti pozityvia linkme ir įvertinti, ką toje vietoje dar įmanoma padaryti. Ten dar yra neužstatytų teritorijų ir jeigu jis visas bus užstatytas pagal tuos reglamentus, kurie sudėti į tą detalųjį planą, rezultatas bus toks, kad po kokių 20–30 metų galime turėti rajoną su didelėmis socialinėmis problemomis, ir tada tai mums kainuos dar daugiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
Net jei būtų svarstoma galimybė išpirkti žemes, kiek tai kainuotų miestui, kol kas neaišku. Taip pat nėra aiškios galimybės, kokias teritorijas savivaldybė norėtų priimti savo žiniai. Tačiau M.Pakalnis pabrėžė, kad, pagal dabar galiojančius teritorijų planavimo nuostatus, miestas negali neleisti statybų tik dėl to, kad jiems kažkas nepatinka.
„Mes darome visą, kas mums yra suteikta, ir dar daugiau, kad ten atsirastų prie aplinkos derantys pastatai. Bet šiuo atveju mūsų galimybės taip pat yra ribotos. Netgi dabartinis bendrasis planas, jame numatyti gerokai mažesni rodikliai negu tame detaliajame plane, kuris galioja. Bet esmė tokia, kad teisiniai dokumentai yra sudėti taip, kad turime detalųjį planą ir jis tuo atveju yra aukščiausias dokumentas. Kaip ten bebūtų, patiktų ar nepatiktų, mes vis tiek privalome jo laikytis“, – teigė jis.
Tiesa, miesto vyr. architektas pažadėjo, kad Perkūnkiemyje bus pastatytas darželis, taip pat šiuo metu vykdoma Gabijos gimnazijos plėtra.
