Mindaugas Pakalnis: vietoj „Žalgirio“ stadiono galbūt galės būti ir sporto klubas

Verslininkas Arvydas Avulis grasina teismais savivaldybei, nes paaiškėjo, kad pagal bendrąjį miesto planą „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, kur kyla viešbutis, bus biurų ir gyvenamieji pastatai, o visos investicijos siekia 200 mln. eurų, privalo išlikti futbolo aikštė. Tačiau Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ramus: laiko iki dienos, kai statybos apims visą sklypą, dar yra pakankamai. O futbolo mylėtojai lapkričio 4 dieną ketina rinktis prie Vilniaus savivaldybės ir miesto vadovams pasakyti, kad jie nori turėti naują „Žalgirio“ stadioną.
Žalgirio stadionas
„Žalgirio“ stadionas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniaus savivaldybė 2014-ųjų rugsėjį paskelbė, kad „Žalgirio“ stadiono idėją laidoja. Buvo nutrauktas futbolo stadiono statybos projektuotojo ir rangovo konkursas, o visą dėmesį nuspręsta skirti Sveikatinimo, švietimo ir užimtumo komplekso statyboms Nacionalinio stadiono vietoje. Tačiau bendrojo miesto plano valdininkai iki šiol nepakeitė ir jame tebegalioja reikalavimas, kad komercinei veiklai gali būti skirta tik dalis šios teritorijos, nes privalo likti vietos ir stadionui.

Bendrojo plano nekeitė

Kaip tada sakė buvęs Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys, iš pradžių planuota kartu su privačiais investuotojais pastatyti futbolo stadioną, kuris būtų komercinio komplekso dalis – apačioje komercinės patalpos, stadionas stovėtų viršuje, bet viename pastate. Taip pat direktorius paminėjo, kad teritorijos paskirtis pagal detalųjį planą yra komercinė.

Prieš kelias dienas senasis stadionas, pradėtas griauti liepos pradžioje, vėl tapo diskusijų objektu. „Hanner“ valdybos pirmininkas A.Avulis BNS teigė, kad savivaldybė iki šiol nėra pakeitusi miesto bendrojo plano, todėl šioje teritorijoje pagal jį vis dar turi būti statomi sporto paskirties statiniai.

Verslininkas pagrasino, kad dėl galinčių įstrigti dalies bendrovės 200 mln. eurų vertės plėtros planų savivaldybei gali tekti aiškintis teisme, o galbūt net ir kompensuoti „Hanner“ nuostolius. Esą pakeitimai turėjo būti padaryti dar 2014-2015 metais.

Vilniaus vyriausiasis architektas ir Miesto plėtros departamento direktorius M.Pakalnis tvirtina ką kita – bendrojo plano sprendimų keitimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, todėl niekas po vieną nuostatų jame nekeičia.

Taryba dar kartą spręs

„Kol ta situacija ilgą laiką rutuliojosi, buvo apsispręsta statyti stadioną Šeškinėje. Tad žiūrint į tai Vilniui būtų nelogiška turėti du stadionus. Tačiau bendrajame plane teisiškai reikalavimas turėti tą stadioną („Žalgirio“ stadiono teritorijoje – red. past.) tebėra ir todėl mes negalime leisti dabar visos teritorijos užstatyti pastatais, kol nėra išspręstas klausimas dėl bendrojo plano“, – 15min sakė M.Pakalnis.

Pasak Miesto plėtros departamento direktoriaus, bendrasis planas šiuo metu yra keičiamas, tačiau A.Avulis yra neteisus sakydamas, kad dabartinis bendrasis planas nebegalioja – jis galioja.

„Taryba turės apsispręsti dar kartą dėl ankstesnio sprendimo, kad nebereikia stadiono toje vietoje. Jeigu apsispręs, kad stadiono čia reikia, tada ieškosime kito sprendimo“, – užtikrindamas, kad su „Hanner“ nėra jokio konflikto, kalbėjo M.Pakalnis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Griaunamas „Žalgirio“ stadionas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Griaunamas „Žalgirio“ stadionas

Direktorius įsitikinęs, kad bendrovė bent kol kas tikrai nepatirs jokių nuostolių dėl šios bendrojo plano nuostatos. Esą šiuo metu stadiono niekas statyti nereikalauja. O teiginiai, kad Vilniaus savivaldybė jau turėjo pakeisti bendrojo plano nuostatas dėl sklypo Rinktinės gatvėje paskirties, nėra teisingi.

„Galime pakeisti vieną sakinį bendrajame plane, bet procedūra bus ta pati, – apie tai, kodėl paprastai nekeičiami atskiri bendrojo plano punktai, sakė M.Pakalnis. – Procedūra trunka apie pusantrų metų, todėl nelogiška keisti po atskirą nuostatą. Ir yra gerai, nes nėra skuboto kaitaliojimo. Bendrasis planas turi būti ilgai aptariamas, išdiskutuojamas, sprendžiamas.“

Rinksis prie savivaldybės

Socialiniame tinkle sklinda kvietimas lapkričio 4 dieną, 12.30 val., susirinkti prie Vilniaus savivaldybės. Futbolo mylėtojai kviečiami pasakyti miesto vadovams, kad jie nori turėti naują „Žalgirio“ stadioną.

„Liepos 6 dieną su „Žalgirio“ stadionu atsisveikinom, bet, pasirodo, dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad toje vietoje vis dar gali būti stadionas – jis vis dar išlieka detaliajame sklypo plane. Kad jo ten neliktų, Vilniaus savivaldybės taryba turi priimti sprendimą. Vilniaus ir visos Lietuvos futbolo bendruomenė siekia, kad sostinės savivaldybė net nesvarstytų priimti tokio sprendimo, ypač kol neturime jokių aiškių planų dėl NEI VIENO naujo stadiono Vilniuje. Turime auksinį šansą išsaugoti stadioną legendinėje Lietuvos futbolui vietoje. Padarykime tai kartu“, – rašo Paulius Ambrazevičius, paskelbęs „Facebook“ apie būsimą renginį.

Statybos prasidėjo liepą

Procedūra trunka apie pusantrų metų, todėl nelogiška keisti po atskirą nuostatą. Ir yra gerai, nes nėra skuboto kaitaliojimo, – sakė M.Pakalnis.

Naująjį bendrąjį planą Vilnius turės kitų metų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje. Kokios nuomonės dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos jame bus laikomasi, M.Pakalnis neprognozuoja. Esą gali iš viso nelikti reikalavimo išlaikyti sporto paskirties statinį, gali būti reikalaujama stadiono, o gal – tik sporto klubo.

Buvusio „Žalgirio“ stadiono, kuris pradėtas griauti liepos pradžioje, teritorijoje „Hanner“ pradėjo viešbučio statybas ir planuoja biurų pastatą, o gretimame sklype plėtoja daugiabučių projektą „Pilies apartamentai“. Vien į šiuos projektus bendrovė skelbia investuosianti 60 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė su Kūno kultūros ir sporto departamentu dar rugsėjį paskelbė 73 mln eurų (be PVM) preliminarios vertės Nacionalinio stadiono koncesininko konkursą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis