„Lietuvos bendrasis planas – dokumentas, kuris sudaro sąlygas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo procesui. Jo sprendiniai apima strategiškai svarbius infrastruktūrinius objektus: uostus, oro uostus, „RailBaltica“ vėžę, magistrales, erdvinius apribojimus ir galimybes, ir tai, kaip šalies teritorija bus vystoma ateityje“, – antradienį per Vyriausybės pusvalandį kalbėjo ministras.
Įžvelgia bėdų
K.Mažeikos teigimu, Europos kontekste Lietuvos užstatytų teritorijų dalis siekia 3,5 proc. ir nėra ženklių, globaliai pastebimų plėtros procesų.
Rengiant dokumentą prieita prie išvados, kad šiuo metu šalyje vyksta didelio masto išorinė ir vidinė migracija. Nerimą kelia didelė aplinkos tarša didmiesčiuose, prasta žemės išteklių kokybė.
Analizė atskleidė, kad nors mūsų šalis nedidelė, tačiau tam tikrų vietovių pasiekiamumas yra prastas, planuojant miestus trūksta aiškios struktūros, o daugelyje savivaldybių užslopintas ekonominis aktyvumas. Be to, pastebima ir skirtingų interesų takoskyra svarbiose šalies teritorijose, ribotas kultūros pasiekiamumas ir neišnaudojamas paveldo potencialas bei prastėjanti kraštovaizdžio ir ekosistemų būklė.
Pasak K.Mažeikos, esminis pasikeitimas yra tai, kad ruošiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, pavyzdžiui, miestų bendruosius planus, savivaldybės turės vadovautis Lietuvos bendruoju planu ir Nacionalinė pažangos programa. Esą tai svarbu planuojant biudžetą ir skirstant europines lėšas.
„(Šie du dokumentai, – aut. past.) padės užtikrinti darnų Lietuvos teritorijos vystymąsi, tolygią fizinės infrastruktūros plėtrą ir efektyvų lėšų panaudojimą“, – Seime kalbėjo jis.
Ambicingi planai
Bendrojo plano rengėjų skaičiavimais, iki 2050 metų 11 šalies savivaldybių gyventojų skaičius turėtų augti, 10-yje demografinė situacija stabilizuosis, o likusiose 39-iose savivaldybėse gyventojų tik mažės.
„Pagrindiniai urbanistiniai centrai išsiskiria dideliu pajėgumu kitų regionų atžvilgiu. Pasienio savivaldybės susiduria su didesnėmis problemomis, stabdančiomis jų vystymą“, – Seime kalbėjo K.Mažeika.
Sies biudžeto paskirstymą su planavimu
Seimo narys Kęstutis Masiulis teiravosi, kaip bus užtikrinta, kad savivaldybės laikytųsi vizijos, planuodamos savas teritorijas. Taip pat klausė apie Vilniaus–Kauno dvimiesčio, naujo oro uosto idėjas.
„Jeigu tai popierinis planas, tai gaišinate mūsų laiką“, – tikino jis.
Pasak K.Mažeikos, rengiant planą bus pritaikyti saugikliai, kad tiek bendrasis planas, tiek Nacionalinė pažangos programa būtų susieta su biudžeto paskirstymu.
„Kalbant apie dvimiesčio projektą, Vilnius neturėtų konkuruoti su Kaunu, bet turėtų būti integruoti vienas į kitą ir konkurencija turėtų būti žiūrima iš išorės – Ryga, Varšuva, kiti miestai, kurie yra pagrindiniai konkurentai“, – sakė jis.
K.Mažeikos teigimu, šiuo metu šalyje į infrastruktūrinius objektus investuojama daug, tačiau jie nesukuria maksimalaus efekto ir naudos. Esą jų palaikymas ir išsisklaidymas reikalauja daug lėšų, todėl šio plano prioritetas yra koncentracija.
Seimo narys Juozas Olekas klausė, ar tarp Vilniaus ir Kauno bus pasiūlyta kokia nors nauja transporto linija siekiant sumažinti taršą.
„RailBaltica" projekto rėmuose vėžė ir greitasis susisiekimas yra numatytas rekonstruoti. [...] Kiek žinau, Susisiekimo ministerijoje yra priimtas spendimas dėl vandens kelio. Nuo Klaipėdos iki Kauno atkarpa dėl vandens transporto atgaivinimo ne kiek žmonėms, kiek kroviniams“, – Seime kalbėjo K.Mažeika.
Šiuo metu yra formuojama bendrojo plano koncepcija, kuri rudenį bus teikiama tvirtinti Seimui. O konkretūs sprendiniai bus rengiami po Seimo patvirtinimo ir 2020 metų vasara jie turėtų pasiekti Vyriausybę.
Atnaujinto plano vizija galios iki 2050 metų, o jo sprendiniai – iki 2030 metų.
