„Iš vienos pusės, ministerijos valdo dešimtis prastos kokybės ir energetiškai neefektyvių pastatų, kurių energetiniams poreikiams tiesiog iššvaistomi milijonai. Iš kitos pusės, turime įkurtą specialų fondą, kuriame numatyti pinigai tokiems pastatams atnaujinti, tačiau tie pinigai nėra panaudojami, nes pastatų valdytojai nesuinteresuoti to daryti. Taigi, akivaizdu, kad iki šiol buvusi tvarka praktiškai neveikia. Ją pakeisdami sustiprinsime viešųjų pastatų valdytojų motyvaciją renovuoti senus pastatus ir atsakingiau naudoti valstybės lėšas“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šių įpareigojimų įgyvendinimas bus susietas Finansų ministerijos skiriamais asignavimais. Tai reiškia, kad neįgyvendinusi įsipareigojimų dėl energijos taupymo, institucija gaus mažesnį finansavimą iš biudžeto.
Vyriausybei pakeitus Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, ministerijos kasmet turės sudaryti planuojamų atnaujinti viešųjų pastatų sąrašą ir užtikrinti, kad pirmiausiai modernizuojami būtų žemiausią energinio naudingumo klasę turintys objektai, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentais pagrindžiama, kad tai ekonomiškai neefektyvu ir techniškai neįmanoma.
Institucijos pačios galės priimti sprendimus, kaip sutvarkyti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą –atnaujinti ar perduoti centralizuotam valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant pastatus parduoti, nugriauti ar atnaujinti.
Planuojama, kad šie pakeitimai paspartins Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje nustatytų tikslų įgyvendinimą – iki 2020 metų atnaujinti apie 365 tūkst. kv. metrų centrinės valdžios viešųjų pastatų, kas leistų atnaujintuose viešuosiuose pastatuose sutaupyti 60 gigavatvalandžių metinės priminės energijos kiekio, tai yra apie 3 mln. eurų sutaupymai kasmet.
Lietuvai gresia baudos, jeigu nebus pasiekti ES nustatyti įsipareigojimai dėl energijos sutaupymo. Jos gali siekti beveik 50 tūkst. eurų per dieną arba 17 mln. eurų per metus.
