Taip pat nekilnojamojo turto ekspertai atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie ministerijų centralizavimą, pagaliau iškelti konkretūs tikslai, o ne koncentruojamasi į teritoriją, kur galėtų iškilti vadinamasis supermiestelis.
Išsikėlė siekį efektyvinti valdymą
Turto banko teigimu, preliminariai viso projekto kaina be sklypo pirkimo sieks iki 35 mln. eurų. Į bendras patalpas ketinama iškelti 6–8 ministerijas, o jų patalpų plotas turi siekti iki 25 tūkst. kv. metrų.
Kokios tai galėtų būti ministerijos? Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis BNS yra sakęs, kad kol kas svarstoma į vieną vietą perkelti šešias ministerijas, tarp jų galėtų būti netinkamose patalpose esančios Sveikatos apsaugos, Ūkio ir Energetikos ministerijos.
Vyriausybės miestelio investicinio projekto parengimo paslaugų pirkime numatytos ir projekto įgyvendinimo naudos. Pirmiausia siekiama sumažinti eksploatavimo kaštus iki 70 proc. įrengiant A++ energinio naudingumo klasės pastatų kompleksą vienoje vietoje.
Taip pat sumažinti 40 proc. vienam darbuotojui tenkantį bendrą plotą, įrengti šiuolaikiškas, ergonomiškas darbo vietas.
Praėjusių metų viduryje Turto banko paskelbtoje valstybės turto valdymo ataskaitoje teigiama, kad daugiausia – per 69 kv. m ploto vienam darbuotojui tenka Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv. m), Švietimo ir mokslo (37 kv. m), Užsienio reikalų (36,05 kv. m), Žemės ūkio (33,63 kv. m), Teisingumo (32 kv. m), Kultūros (30,12 kv. m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv. m) ministerijose.
Sveikina iškeltus tikslus
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas teigia, kad galimybių studija Turto bankui reikalinga išsiaiškinti, koks būtų geriausias būdas įgyvendinti ministerijų centralizavimo projektą: patiems statytis, nuomotis iš verslo, ar projektą įgyvendinti kartu. Jo nuomone, jei procesas nesustos, realu projektą įgyvendinti iki 2022 metų.
„Kai būna taip blogai, kad negali kentėti, nuoma yra vienintelė alternatyva, nes taip greičiausiai ir tiksliausiai apskaičiuojamos išlaidos. Statyba sau labai sunkus procesas, nes reikės daug viešųjų pirkimų ir sustojus vienam pirkimui gali papulti į nekontroliuojamą situaciją. Trečias būdas – privačioji ir viešoji partnerystė (PPP), bet iš pavyzdžių, kuriuos matau, visi jie trunka labai ilgai.
PPP projektai – ilgiausiai įgyvendinami, rangos – trumpesni nei PPP, bet su tam tikromis rizikomis sustoti dėl pirkimų, o nuoma yra greičiausias būdas išspręsti su aiškiai užfiksuotais kaštais“, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, M.Kulbokas pasidžiaugė, kad pagaliau, kalbant apie ministerijų centralizavimą, keliami konkretūs tikslai, o ne koncentruojamasi į vietą, kur jos galėtų įsikurti.
„Dabar keliami tikslai sumažinti, suefektyvinti, išeiti į labai aiškiai matuojamus tikslus. Čia yra proveržis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Latvija ir Estija turi pavyzdžių
Rinkos ekspertai teigia, kad prieš pradedant įgyvendinti projektą reikėtų įvertinti ir kitų Baltijos šalių patirtį. Pavyzdžiui, Latvijoje keliant mokestines institucijas į vienas patalpas buvo įkurta atskira įmonė. 70 proc. akcijų valdė plėtotojas, kuris rūpinosi procesais, o 30 proc. akcijų priklausė valstybei ir taip buvo užtikrinta kontrolė.
„Kai pastatą pastatė ir visi susikėlė, valstybė iš vystytojo išpirko visas akcijas ir tapo valstybės nuosavybė. Tai irgi būdas ieškoti galimybių, kaip greitai ir efektyviai padaryti projektą“, – pasakojo „Newsec“ atstovas.
Be to, Estija taip pat turi savo superministeriją. Praėjusių metų rugpjūtį, beveik po dvejus metus trukusių statybų, Taline į vienas patalpas persikėlė Finansų ministerija, Ekonomikos ir komunikacijų ministerija, Socialinių reikalų ministerija bei Teisingumo ministerija. Pastate, kurį valstybė nuomojasi iš verslo, dirba beveik 1000 darbuotojų.
„Estams irgi ilgai sekėsi įgyvendinti projektą, nes mintis kilo 2007 metais, tuomet idėja nugeso ir tik 2011 metais ji atgijo, o persikėlė 2017 metų rugpjūtį. Kelias normalus, bet jis laike gali užtrukti labai ilgai dėl politinių, verslo ambicijų skųsti. O nuomos – vienas paprasčiausių, nes iš esmės perki kainą“, – pasakojo jis.
Rekomenduoja dėmesį kreipti į tvarumą
M.Kulbokas skaičiuoja, kad 25 tūkst. kv. m ploto biuro patalpoms reikės apie 600 vietų automobiliams, todėl į projekto kainą reikėtų įskaičiuoti ir apie 18 tūkst. kv. metrų ploto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybas. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda sako, kad tokiam pastatyti reikėtų apie 1,5 ha ploto sklypo.
„Rinkoje yra ir suprojektuotų tokių pastatų arba teritorijų, kurios planuojamos tokiai plėtrai. Šiandienėje situacijoje tai nėra ypač didelis projektas“, – kalbėjo jis.
Be to, M.Žibūdos teigimu, nors tikslai efektyvinti patalpų valdymą yra sveikintini, tarptautinės kompanijos, besirinkdamos patalpas, jau dabar kreipia dėmesį ne į energinį efektyvumą, o į tvarumą.
„Kartelė užkelta aukšta ir energine prasme jis turėtų būti efektyvus. Sveikintina, kad sau kelia aukštus reikalavimus, bet manau, kad konsultantas, kuris bus parinktas, atkreips dėmesį ir pasiūlys verslo požiūrį, kuris investuoja į tai, ko klientui reikia. Tarptautinės kompanijos žiūri ne į energinį efektyvumą, bet į tvarumą“, – kalbėjo jis.
Svarstomos kelios teritorijos
Kur galėtų įsikurti ministerijų miestelis? Anksčiau siūlyta, kad vadinamasis ministerijų supermiestelis galėtų iškilti teritorijoje šalia Seimo, kurioje šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat rinkoje buvo pasirodžiusių siūlymų Lietuvos edukologijos universiteto studentų vietoje įkurdinti biurokratus.
Taip pat Vyriausybės kancleris yra išsakęs susidomėjimą teritorija, kurioje dabar stovi Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai šalia Tuskulėnų parko.
15min primena, kad Vyriausybė jau buvo sulaukusi konkrečių siūlymų iš nekilnojamojo turto plėtotojų pastatyti ministerijoms pastatus, į kuriuos galėtų persikelti jų tarnautojai. Verslininkas Arvydas Avulis, dar pirkdamas buvusią „Žalgirio“ teritoriją, teigė, kad matytų toje vietoje ministerijų miestelį. Tačiau atsakymo verslininkas iš Vyriausybės vadovo taip ir nesulaukė.
„Ne kartą esame viešai kvietę Vyriausybės atstovus, valstybines institucijas keltis į naujus biurus, kurie yra efektyvesni ir taupesni, palyginti su senais pastatais, kuriuose valstybinės institucijos dirba dabar. Tačiau kol kas iš jų konkrečių pasiteiravimų negavome“, – 15min teigė A.Avulis.
