Praeityje didžiojoje dalyje daugiabučių įrengti elevatoriniai šilumos punktai yra pasenę ir atgyvenę. Ir nors šilumos punktas pats jos negamina ir nevartoja, šis įtaisas yra vienas pagrindinių elementų, žiemą užtikrinančių šilumos patekimą į butų savininkų kambarius.
Į jį iš miesto šilumos tinklų atiteka vanduo, o punktas panaudoja tik namui pašildyti reikalingą šilumos kiekį – jį paruošia iki reikiamos temperatūros ir nukreipia į būsto radiatorius.
Norint padidinti arba sumažinti į namą tiekiamo karšto vandens temperatūrą ar šilumos galingumą, atgyvenusiuose punktuose šį procesą reikia atlikti rankiniu būdu. Tai – sudėtinga užduotis, nes dažnai punktas yra reguliuojamas netaisyklingai, tokiu būdu išbalansuojamas šilumos paskirstymas po butus ir vieni gyventojai žiemą dreba iš šalčio, kiti – jaučiasi lyg šiltnamyje.
Šis šilumos reguliavimo būdas yra neefektyvus, augina daugiabučių gyventojų sąskaitas ir švaisto šilumą, tuo pat metu prisidėdamas ir prie didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, teršia aplinką.
Nebeperšildomi butai ir gebėjimas reaguoti į lauko temperatūrą
Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad automatizuoti šilumos punktą senuose daugiabučiuose yra būtina. Toks įrenginys yra skirtas ekonomiškam ir gerokai efektyvesniam šilumos energijos reguliavimui būstuose, leidžia kontroliuoti šiluminės energijos sunaudojimą būstuose, išlaikyti patalpose pageidaujamą temperatūrą. Taip pat jis apsaugo daugiabučio šildymo sistemą nuo slėgio pokyčių ir prailgina jos eksploatavimo laiką.
Vienas pagrindinių automatizuoto šilumos punkto privalumų – gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius. Modernizuotas įtaisas automatiška reguliuoja šilumos kiekį pagal lauko temperatūros jutiklius: temperatūrai nukritus, šildymas yra įjungiamas, o jai pakilus – laikinai išjungiamas. Tai reiškia, kad daugiabučio gyventojai nebesusidurs su peršildomų butų problema, mažiau duobėtas bus ir šildymo sezono startas, ir finišas.
Moderni šildymo sistema su automatizuotu nepriklausomo jungimo šilumos punkto suteikia progą dar labiau tausoti aplinką ir pastate įrengti atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorius ar šilumos siurblį.
Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu. Pavyzdžiui, patalpas galima šildyti ir ne šildymo sezono metu, įrengiama individuali kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaita, o įvykus avarijai, butą atjungti nuo bendros sistemos tampa gerokai paprasčiau. Tiesa, kadangi kiekviename bute būtina atlikti daug sistemos įrengimo darbų, šis sprendimas sudėtingesnis ir kainuoja brangiau.
Rekomenduoja susipažinti su įrenginio reguliavimu
Kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo daugiabučio energinio efektyvumo, todėl po būsto modernizavimo didžiausia nauda bus juntama, jei punktas bus tinkamai suderintas.
Todėl specialistų teigimu, po renovacijos darbų iš rangovų reikėtų prašyti šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų bandymo ir derinimų aktų, įgauti bent minimalias žinias, kaip yra reguliuojamas šilumos punktas.
Kviečia modernizuoti svarbiausias būsto dalis
Kompleksiškai pastato atnaujinti nesiryžtantiems gyventojams valstybė suteikė galimybę atnaujinti tik kertinius pastato elementus – vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Vykdant mažąją renovaciją yra skiriama 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis.
Valstybės paramą norintys gauti gyventojai turi pakeisti senus, elevatorinius šilumos punktus į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius punktus. Taip pat kompensuojamos bus ir tokios priemonės kaip radiatorių ar vamzdynų keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir kt.
Norėdami sužinoti daugiau apie pastato šildymo sistemos atnaujinimą, skaitykite sekantį turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnį.