Kuo didesnis pasitikėjimas – tuo saugiau
Pasak tyrimą atlikusio mokslininko, VDU Sociologijos katedros lektoriaus Apolonijaus Žilio, bendruomeniškumas gali būti suvokiamas įvairiai: „Bendruomeniškumą tyrėme nuo familiaraus iki pasitikėjimo lygio – nuo klausimo, ar daugiabučio gyventojai sveikinasi iki, ar kaimynui palieka raktus, kad palaistytų gėles, ar pašertų katiną ir, ar kaimynui skolino pinigų.“ Šio klausimyno rezultatai parodė, kad visi bendruomeniškumo lygiai yra būdingesni renovuoto būsto gyventojams.
Sociologas paaiškina, kad kuo labiau kaimynai pasitiki vienas kitu, tuo pozityviau jie vertina ir saugumą kaimynystėje. Šeimoms, auginančios vaikus, gyvenamosios vietos saugumas yra ypač jautrus apsektas, dažnai lemiantis gyvenvietės pasirinkimą. Atliekant mokslinį tyrimą pastebėta, kad kaimynystės saugumą pozityviau vertina renovuotų būstų gyventojai.
Bendruomeniškumas vs renovacija
Pasak mokslininko, privatus ir nuomojamos nuosavybės santykis leidžia nuspėti, ar daugiabutis bus renovuotas. Jis paaiškina, jog nuomojami daugiabučiai yra renovuojami rečiau, nei būstai, kurių dauguma gyventojų ir yra tų butų savininkai.
Įprastai nuomininkai savo bendruomeninio gyvenimo nuomojamame būste nekuria – nesistengia palaikyti ryšio su kaimynais, todėl ir to būsto atnaujinimas jie nėra aktualus. Kita vertus, nuomojamas būstas yra rečiau renovuojamas, ne todėl, kad gyventojai to nenorėtų, bet todėl, kad savininko santykis su būstu ir jo bendruomene yra komercinis. Savininkai rečiau vertina fizinį būsto atnaujinimą, kaip bendruomeniškumo skatinimą.
Gyvenimo kokybė
Pasak A. Žilio, didieji Lietuvos miestai netapo renovacijos mastų lyderiais, nes dauguma daugiabučių juose yra nuomojama. Nerenovuoti daugiabučiai yra patrauklūs nuomininkams, nes jie pigesni. Tai reiškia, kad nuomininkai dažniau renkasi laikinai gyventi prastesnėmis sąlygomis. Tuomet naujakuriai, kurie planuoja įsikurti mieste ilgam, renkasi renovuotą būstą, nes stengiasi susikurti geresnes gyvenimo sąlygas.
„Kvartalai su renovuotais ir nerenovuotais būstais skiriasi ne tik kaina, bet ir migracine trauka –nerenovuotus būstus renkasi neilgai jame gyventi planuojantys žmonės, todėl jie nesistengs palaikyti ryšio su kaimynais. Tai reiškia, kad nerenovuotų būstų kvartalų saugumas vertinamas prasčiau. Tuomet renovuotame būste naujakuriai stengiasi susipažinti su kaimynais, palaikyti draugiškus ryšius, nes tokios normos jau yra nusistovėjusios tarp atnaujinto daugiabučio gyventojų.
Nerenovuoja dėl atsainaus požiūrio
„Dabar renovuojami daugiabučiai yra sovietinės urbanizacijos paveldas. Yra net posakis, kad tą patį daugiabutį rasime nuo Rytų Vokietijos iki Tolimųjų Rytų. Sovietinę urbanizaciją lėmė tai, kad dėl industrializacijos dauguma darbo vietų atsirado mieste, o miestai buvo per maži tokiems staigiems migracijos kiekiams, todėl pradėti statyti daugiabučiai – sprendimas greitai sugerti migracijos bangas“, – paaiškina mokslininkas.
Jis pasakoja, kad vėliau privatizavus šiuos daugiabučius, daugumos jų priežiūra atiduota būstus įsigijusiems asmenims. Praėjus keliems dešimtmečiams po privatizacijos, ryškėja problema – ne visi gyventojai geba tarpusavyje susitarti dėl būsto atnaujinimo. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva bet ir kitos posovietinės šalys, kuriose didžiąją dalį sudaro privatus būsto fondas, už kurio priežiūrą atsakingi jo savininkai, bet jie neišpildo šių lūkesčių. Dėl prastėjančios sovietmečiu statytų daugiabučių situacijos, valstybė turi ieškoti politinių ir ekonominių sprendimų, kaip gyventojus paskatinti atnaujinti savo būstą.
