– Visuomenėje vis dar jaučiamas šioks toks pasipriešinimas pačiai renovacijos idėjai. Žmonės sunkiai tiki ir ekonominės, ir aplinkosauginės naudos argumentais. Ar šis nenoras susijęs su vengimu turėti papildomų išlaidų, ar su platesniu požiūriu į taupymą?
– Šioje baimėje yra ir vieno, ir kito. Požiūris į taupymą, aplinkos apsaugą, be abejo, taip pat vaidina svarbų vaidmenį, ypatingai kalbant apie vyresnio amžiaus žmones. Sovietų Sąjungoje apie ekologiją niekas negalvojo. Kaip ir apie taupymą – išteklių kiekis buvo sąlyginai neribotas, be to, tie ištekliai buvo pigūs. Taigi – ilgai neturėjome tradicijų, aiškių motyvų ir noro taupyti.
Daugeliui pati mintis, kad renovuodamas savo būstą jis prisidės prie aplinkos apsaugos, prie švaresnio oro savo mieste ir mažesnio energijos gaminimo šalyje apskritai – nauja. O faktai būtent tokie – jeigu visi naudos mažiau šiluminės energijos, jos reikės mažiau gaminti, išleisti jai mažiau pinigų, o sumažinus jos gamybos apsukas, oras taps dvigubai švaresnis.
– Jeigu vyrauja tokios nuostatos, galbūt kalbant apie daugiabučių renovaciją užtenka apsiriboti ekonominės naudos pabrėžimu, neminint aplinkos apsaugos, nes tai gali sukelti atmetimo reakciją? Štai neseniai teko girdėti nuomonę, jog renovuoti namų Lietuvoje apskritai nereikia, esą „gyvename ne Sibire“, o čia dar ir klimato atšilimas artėja – pas mus po kelių dešimtmečių bus šilta.
– Dažniausiai žmonėms klimato atšilimas siejasi su tirpstančiais ledynais ir kylančiu vandens lygiu. Deja, tai toli gražu ne viskas. Klimato atšilimas turi daugybę neigiamų pasekmių – aktyvėjant horizontaliems oro srautams, kyla vis stipresni vėjai. Be to, užterštame ore yra labai daug sveikatai kenksmingų medžiagų.
Kalbos apie tai, kad „bus šilta“ taip pat ne visai teisingos. Atrodytų, keistas dalykas, bet temperatūrai pradėjus svyruoti, daugėja ne tik karštų ir sausų, bet ir labai šaltų periodų. Klimato atšilimo minusų tikrai daug daugiau negu pliusų. Pavyzdžiui, kalbant konkrečiai apie Lietuvą, pas mus pradės nykti eglės. Štai toks paprastas pavyzdys, išduodantis, kaip klimato atšilimas palies visus.
– Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę – kodėl šilumos sąskaitų skirtumai renovuotuose ir nerenovuotuose daugiabučiuose tokie dideli? Juk sovietiniais laikais tuos daugiabučius taip pat statė profesionalūs inžinieriai, statybininkai, sunku patikėti, kad visi tie namai – nekokybiškai pastatyti.
– Iš tiesų – renovavus namą, mažų mažiausiai sutaupoma apie 40 proc. šilumos išlaidų. Anais laikais pastatyti daugiabučiai nėra brokuoti tiesiogine šio žodžio prasme. Tiesiog jie statyti negalvojant apie tai, kad kažkada energijos gali būti mažiau arba ji gali pabrangti. Apskritai apie daugelį dalykų juos statant nebuvo galvojama. Tikslas buvo vienas – pastatyti kuo daugiau ir kuo greičiau.
Tuo metu namų labai trūko, reikėjo išpildyti partijų planus. 6-ajame dešimtmetyje, Chruščiovo valdymo laiku, statybos tempai ypatingai padidėjo. Apie kokybę tuo metu išvis nebuvo mąstoma. Nurodymas buvo toks – kad po 10–15 metų visi turėtų po butą. Štai ir statė, skubėjo, bet, tiesą pasakius, tie butai išėjo nei šiokie, nei tokie.
– Tarp valstybės remiamų daugiabučių atnaujinimo priemonių, didinančių energetinį efektyvumą – ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir panašiai) įrengimas. Ar galima bus tikėtis, kad greitu metu šios priemonės Lietuvoje populiarės? Ar drąsintumėte daugiabučių gyventojus į jas rinktis ir investuoti į tai pinigus?
Be abejonės, drąsinčiau. Galbūt šiek tiek kebliau su saulės energija. Ji vis dar pakankamai brangi ir greitu metu gali neatsipirkti. Aišku, daugeliui atrodo, kad investuojant į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą daugiabučiuose bus išleista per daug pinigų. Nušauti du zuikius vienu šūviu tikrai ne visada pavyksta. Todėl vėl grįžtame prie požiūrio – suvokimo, kad sveikata ir aplinkos tarša – glaudžiai susiję dalykai, kad apsimoka išleisti šiek tiek daugiau pinigų, bet mažiau pakenkti savo sveikatai.
Tikiu, jog keisti požiūrį į gerąją pusę – daugiau saugoti ir gamtą, ir save pačius – padės ekonomikos augimas. Be to, energetikos srityje turime aiškius tikslus iki 2020 m. Jeigu pavyktų renovuoti daugelį senų daugiabučių, valstybė sutaupytų milijonus. Be to, tai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Turint omeny dabartinę geopolitinę situaciją, priežasčių taupyti išteklius ir vis daugiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius tikrai yra.
