M.Andruškevičius iš Lietuvos išvyko 2005 metais – iškart po mokyklos baigimo.
„Licėjuje buvo tokia klasė, kurioje paskutinius dvejus metus daug kas studijavo anglų kalba, dauguma – su intencija išvažiuoti studijuoti į užsienį. Aš buvau tos klasės dalis ir taip pat išvažiavau“, – emigracijos priežastį įvardijo pašnekovas.
Anglija – Ispanija – Nyderlandai
Jis pasakojo, kad iš pradžių jam teko studijuoti statybų inžineriją, o baigęs universitetą M.Andruškevičius persikėlė į Londoną dirbti pagal specialybę. Didžiosios Britanijos sostinėje jis išbuvo trejus metus, tačiau noras tęsti mokslus niekur nedingo, todėl, įstojus į gerą universitetą, vyras išvažiavo į Barseloną studijuoti verslo vadybos.
„Tarp pirmųjų ir antrųjų studijų metų turėjome atlikti praktiką, todėl išvažiavau į Johanesburgą atlikti praktikos strategijos konsultacinėje įmonėje. Man tai patiko, todėl grįžęs į Barseloną planavau darbo ieškoti panašioje sferoje. Amsterdame atradau įmonę, kur konsultavome farmacijos įmones, ir ten kelerius metus darbavausi“, – 15min sakė jis.
Šokinėjimas tarp sričių – nuo statybų iki farmacijos – M.Andruškevičiui nebuvo sunkus. Jis teigia, kad gyvendamas užsienyje išmoko greitai viską perprasti bei mokytis.
„Principai projektų valdyme panašūs. Ar statybų projektas, ar verslo konsultacinis projektas – jo vadyba kažkiek yra panaši. Tik tema skiriasi, todėl reikėjo išmokti papildomų dalykų, bet buvo žmonių, kurie greitai išmokė“, – tikino jis.
Dėmesį traukė erdvė, kurioje dirbo
M.Andruškevičius pasakojo, kad bedirbant Amsterdame jo dėmesį patraukė bendradarbystės erdvių konceptas – įmonė, kurioje jis dirbo, buvo įsikūrusi panašaus tipo biure. Startuoliams, laisvai samdomiems specialistams ir mažoms įmonėms skirtos erdvės traukė taip, kad jis net buvo pradėjęs ieškoti darbo šioje sferoje veikiančiose didesnėse įmonėse.
„Pirmiausia sudomino, nes tai yra bendra tendencija, link kurios juda visa darbo rinka ir pasaulis. Vis daugiau laisvai samdomų žmonių, startuolių, pagal prognozes, tai yra kylantis biurų rinkos segmentas. Antra, tokie centrai suburia daug ambicingų ir protingų žmonių, kurie mėgsta bendrauti vieni su kitais, yra iš įvairių pasaulio šalių. Man tai tiko ir patiko, nes studijuojant Didžiojoje Britanijoje ir Barselonoje visada buvau tarp įvairių tautybių žmonių“, – kalbėjo M.Andruškevičius.
Sugrįžo atradęs verslo nišą
Nors darbas tarptautinėje įmonėje, kuri orientuojasi į bendradarbystės erdvių plėtrą, domino, tačiau tinkamos pozicijos M.Andruškevičius nerado. Tarptautinės kompanijos iš kandidatų prašydavo didelės patirties, arba jam pačiam siūlomos pozicijos neatrodydavo tinkamos ar įdomios. Tačiau viskas pasikeitė 2017 metais grįžus atgal į Lietuvą, kada su šeima šventė Kalėdas. Tuomet jam kilo mintis išnagrinėti Lietuvos rinką ir tai, ką bendradarbystės erdvių kompanijos siūlo mūsų šalyje.
„Pabandžiau visas didesnes tuo metu, 2017 metais, veikiančias erdves. Kiek užsienyje esu jose dirbęs, nė viena čia man nepatiko. Tai pasakiau, negerai, kad nė viena nepatiko, nors jos visos turėjo gana daug narių. Todėl pagalvojau, kad reikia kažką pačiam sukurti. Kažkiek pasitikrinau, pasikonsultavau ir po poros mėnesių visiškai tuo užsiėmiau“, – apie veiklos pradžią pasakojo pašnekovas.
Ar nebuvo sunku grįžti į Lietuvą? Pasak M.Andruškevičiaus, nors jo artima aplinka jo sprendimą vertino teigiamai, tačiau sugrįžus vis dėlto pajuto, kad daugelį metų praleido užsienyje. Jo teigimu, jaučiasi tai, kad Lietuva yra mažesnė šalis, čia mažiau ir skirtingų tautybių, ir, palyginti, pavyzdžiui, su Amsterdamu, esame gerokai konservatyvesni.
„Kažkiek jaučiasi atbulinis kultūrinis šokas. Bet kasmet grįžtant Kalėdoms ar dar kur nors, matėsi, kaip Vilnius vis darosi įdomesnis, gražesnis, žmonių vis kitokių atsiranda. Neseniai su pažįstamu šnekėjau, kad tas Vilniaus įdomumas ir fainumas gali atsispindėti pagal tai, kiek užsieniečių čia gyvena. Pas mus, pavyzdžiui, dabar dirba amerikietis, prancūzė, britas, buvo švedas, norvegas. Galbūt prieš penkerius metus tiek skirtingų tautybių, pilietybių čia ir nebūtų. Tendencija į gerą pusę“, – įsitikinęs jis.
Anot pašnekovo, sugrįžti į Lietuvą nebuvo sunkumų, tačiau iš neigiamų dalykų jis pastebėjo, kad vairuotojai mūsų šalyje nemandagūs, niekas nieko nepraleidžia.
Nuo minties iki veiklos pradžios – metai
Prie bendradarbystės erdvės „Wolf space“ (liet. „Vilkų erdvė“) projekto M.Andruškevičius pradėjo dirbti nuo praėjusių metų pradžios, o veikla startavo šių metų vasario viduryje.
„Pagrindinė mintis buvo atidaryti co-working'ą, kuris būtų kaip ir aukso viduriukas ties skirtingais kriterijais, kas rūpi žmonėms, kurie tokias erdves pasirenka. Amsterdame išbandžiau beveik 20 centrų, kad pasižiūrėčiau, kas kaip atrodo, kas veikia, kas ne, Londone irgi esu išbandęs, kad pajusčiau, kur yra geras lygis“, – aiškino M.Andruškevičius.
Visą projektą – nuo idėjos iki įgyvendinimo – M.Andruškevičius padarė pats vienas. Pačiam teko samdytis statybininkus, puslapio dizainerius ar net domėtis, kokios spalvos įkvepia darbui.
300 kv. m ploto erdvėje Naugarduko gatvėje įrengtos trys skirtingos darbo vietų zonos. Pirmoji – laisvesnė, kurioje kiekvienas gali sėsti prie stalo, kuris yra laisvas, ten groja muzika, yra virtuvėlė. Antroji zona yra tylesnė, kurioje skiriama konkreti darbo vieta. Taip pat įrengti septyni kabinetai komandoms nuo 3 iki 6 žmonių, du telefoniniai kambariukai ir vienas susitikimų kambarys. Daugiausiai vienu metu „Wolf space“ gali dirbti 62 žmonės, o mėnesiui darbo vieta kainuoja nuo 100 iki 279 eurų.
„Už tuos pinigus tu gauni darbo vietą, viską, kas tau reikalinga nudirbti darbą, t.y. erdvė, patogūs baldai, internetas, kasdienis valymas. Prižiūrintis žmogus darbo valandomis, jeigu kas nors nutinka, ateina siuntiniai, atvyksta svečiai, gali juos priimti, tai nereikia mokėti už įmonės administratorių. Taip pat yra galimybė susipažinti su naujais, įdomiais žmonėmis, dalyvauti mūsų renginiuose“, – apie tai, ką gauni susimokėjęs už darbo vietą, dėstė M.Andruškevičius.
Investicijų į projektą jis neatskleidė, tačiau teigė, kad dalį pinigų skolinosi, taip pat naudojo ir santaupas.
Svarsto apie plėtrą
M.Andruškevičius sakė, kad šiuo metu jis nori sustiprinti prekės ženklą, kuo daugiau žmonių prisikviesti į savo erdvę. O vėliau svarsto apie plėtrą Lietuvoje, gal net ir užsienyje.
„Pradžioje reikia įsisiūbuoti čia, tai gali trukti keletą mėnesių, o tada žiūrim. Iš pradžių galvoju plėstis į užsienį, bet žiūrėsim, –jeigu Kaunas ar Klaipėda rodo, kad ten verta eiti, tai galbūt verta, nes ne taip toli. O dėl užsienio, gal tie, kurie visą gyvenimą gyveno ir dirbo Lietuvoje, yra labiau susikoncentravę čia veiklą ir vystyti, ir su tuo viskas gerai. Bet aš daug gyvenęs užsienyje ir keitęs šalis, todėl man natūralu ir su šiuo dalyku eiti į kitus užsienio miestus. Tik reikia sužinoti, kur didžiausia paklausa“, – planais dalijosi pašnekovas.