„Nepaisant brangstančių statybos sąnaudų, paskolų palūkanos išliks žemos ir sunku tikėtis, kad butai brangs tokiais tempais kaip anksčiau. Tam erdvės išlieka mažiau ir pagrindinė to priežastis yra pasiūlos augimas, kuris gali sustabdyti kainų augimą. Pabaigtų statyti butų skaičius šiuo metu yra išaugęs, statybų leidimai butams didžiuosiuose miestuose taip pat yra aukštame lygyje. Tai reiškia, kad pasiūlos trūkumo nebus ir tai bus pagrindinis veiksnys, kuris paskatins konkurenciją tarp nekilnojamojo turto vystytojų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė N.Mačiulis.
„Prognozuojame, kad ateityje būsto brangimas bus nuosaikus, sieks apie 5 proc. per metus ir neviršys atlyginimų augimo tempų“, – pridūrė ekonomistas.
„Swedbank“ sudaromas būsto įperkamumo indeksas šiuo metu yra didžiausias Kaune (208), Klaipėdoje jis siekia 182, Vilniuje – 129. Būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip 55 kv. metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Indekso reikšmė 100 yra tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. mėnesio pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį, būstas tampa lengviau įperkamas.
„Didžiuosiuose miestuose buvo stebimas spartus atlyginimų augimas. Tvariausia situacija yra Vilniuje, nes čia nepaisant spartaus butų brangimo (apie 8 proc.), atlyginimų augimas yra dar spartesnis ir viršija 10 procentų. (...) Kaune ir Klaipėdoje situacija nėra netvari, nepaisant sparčiau nei atlyginimai augančių būsto kainų, nes būsto kainos didėja nuo palyginti žemos bazės. Įperkamumo indeksas šiuose miestuose yra aukštas, todėl negalime sakyti, kad būstas ten yra neįperkamas. Įperkamumas Kaune ir Klaipėdoje pamažu mažėja ir tai reiškia, kad ten atlyginimų augimas nepaveja būsto brangimo“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tarp Baltijos šalių sostinių, būsto didžiausias būsto įperkamumo indeksas yra Rygoje (183,5), Taline jis siekia 159,9.
