Anot jo, pandemijos pradžioje atrodė, kad šokas būsto rinkai gali būti didesnis, nes nuomos kainos krito maždaug dešimtadaliu, ypač Vilniuje.
„Tačiau nuomos kainos labai greitai atsigavo ir šiuo metu yra maždaug tokios pačios, kokios buvo pradžioje. Taip pat didėja ir pardavimų kainos, tiek žiūrint skelbimuose, tiek stebint sandorių skaičių“, – „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatymo renginyje sakė N.Mačiulis.
Gyventojai neišleido pinigų pandemijos metu, jie neišleidžia pinigų užsienyje, sumažėjo poreikis pirkti kai kurias prekes ir paslaugas.
Pasak jo, toks greitas atsigavimas labai nestebina, nes krizė nesukėlė itin didelio neigiamo šoko darbo rinkoje ir gyventojų pajamoms, atvirkščiai, žmonės sugebėjo sutaupyti.
„Gyventojai susitaupė ir iš įvairiausių šaltinių gavo papildomų pajamų. Indėliai rugsėjo mėnesį, lyginant su praėjusių metų rugsėju, buvo 2 mlrd. eurų didesni. Taip, gyventojai neišleido pinigų pandemijos metu, jie neišleidžia pinigų užsienyje, sumažėjo poreikis pirkti kai kurias prekes ir paslaugas, todėl santaupas gyventojai bando įdarbinti“, – svarstė N.Mačiulis.
„Nėra priežasčių, dėl kurių turėtų būti mažesnis aktyvumas būsto rinkoje. Rekordinės pajamos, rekordiškai mažos palūkanų normos, gyventojai turi rekordiškai daug indėlių (...) čia aukso amžius būsto rinkai“, – tvirtino ekonomistas.
Pasak jo, viena priežasčių, kodėl žmonės noriai investuoja į būstą – ekspansyvi centrinių bankų pinigų politika.
Nėra priežasčių, dėl kurių turėtų būti mažesnis aktyvumas būsto rinkoje.
„Prie ekspansyvios monetarinės ir fiskalinės politikos infliacijos rizika ilguoju laikotarpiu yra padidėjusi, tai natūralu, kad tai yra vienas iš būdų apsidrausti nuo infliacijos – investuojant į NT“, – teigė N.Mačiulis.
Kitos priežastys – žemos palūkanos, kurios turėtų išsilaikyti panašios ir artimiausiais metais, be to, aktyvumą skatina tai, kad daugelis gyventojų perka ne pirmą būstą.
„Daugelis gyventojų įsigyja ne pirmą, bet keičia būstą, peržiūri savo poreikius. Vėlgi, tie didesni norai ir poreikiai gali būti patenkinami, nes užimtumas šiemet yra panašus kaip metų pradžioje, pajamos didėja, palūkanų normos išlieka žemos, indėliai yra rekordinėse aukštumose“, – priežastis vardijo ekonomistas.
Registrų centras ketvirtadienį pranešė, kad aktyvumas NT rinkoje neblėso ir spalį, kai Lietuvoje pablogėjo pandeminė situacija – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pardavimai praėjusį mėnesį buvo didžiausi šiais metais.
Tačiau Registrų centro atstovai perspėjo, kad šalyje augant susirgimų skaičiui ir vėl įsigaliosiant karantino režimui, į rinką gali sugrįžti neapibrėžtumas, kuris pakoreguotų NT rinkos dinamiką.
