Suprasti akimirksniu
- Anot 15min konsultavusių ekspertų, stadiono statytojams keliami reikalavimai smarkiai riboja konkurenciją
- Papildoma uždarbio galimybė – dalyje sklypo plėtoti komercines statybas. STT tai vertina kritiškai
- Šį punktą iš projekto žadama braukti. Kiek keisis kiti – neatskleidžiama
Korupcijos šešėlio slegiamas Nacionalinis stadionas gaivinamas kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas. Lyg ir logiška – valstybei netrykštant pinigais, didelio objekto statybos už privataus verslo pinigus, vėliau išsimokant už objekto eksploatavimą, atrodo patraukliai. Tačiau sykiu toks modelis atveria tam tikras landas.
Dalį jų Vilniaus savivaldybė ir projektą kuruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) jau žada lopyti.
Pavyzdžiui, ketinama atsisakyti galimybės stadiono statytojams dalyje projekto sklypo vystyti nuosavus projektus. Tarkim, gyvenamąją statybą.
Du įstatymai. Vienas kiauras, kitas – ne
Reikalavimus didelės apimties statybiniams projektams Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia išsamiai ir detaliai. Šiame įstatyme gausu saugiklių, kurie turėtų kliudyti konkursų sąlygas pritaikyti konkrečioms įmonėms, bet ir šiuos mechanizmus apsukrūs sąlygų formuotojai sugeba apeiti. Bet visa tai – nesvarbu. Nes Nacionalinio stadiono reanimacija vykdoma pagal kitą įstatymą.
Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės projektas vykdomas pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus. Jei Viešųjų pirkimų įstatyme dešimtyse punktų dėstoma, ką valstybės ir savivaldos institucijos gali ir ko negali rengdamos dalyvių kvalifikacines sąlygas, Koncesijų įstatyme tai telpa į kelis sakinius.
Įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame dalyvių išankstinę atranką, tiesiog nurodyta, kad koncesininkų ieškančios institucijos gali reikalauti „atitinkamos“ kvalifikacijos, „įrengimų ir kitų priemonių“ turėjimo, finansinių lėšų turėjimo ir „atitinkamos valdymo ir organizacinės patirties“. Ir... viskas. Saugiklių, kurie ribotų galimybes konkursines sąlygas pritaikyti konkretiems ūkio subjektams, šiame įstatyme beveik nėra.
15min konsultavę ekspertai, susipažinę su Nacionalinio stadiono reanimacijai parengtomis išankstinės atrankos sąlygomis, konstatavo, kad abejotinų reikalavimų netrūksta. Be to, anot jų, analogiškos sąlygos vykdant konkursą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą turbūt būtų traktuojamos kaip įstatymo pažeidimas. Bet visa tai konkurso vykdytojams negalioja, nes Koncesijų įstatyme nėra nieko panašaus į Viešųjų pirkimų įstatymo saugiklius.
Reikalavimai – vienetams
Stadiono koncesijos konkurso reikalavimai tokie, kad juos atitiks toli gražu ne visi rinkos dalyviai. Kaip teigia 15min konsultavę ekspertai, juos atitinkančias įmones Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O ir laisvų pirštų liks.
Pavyzdžiui, reikalaujama, kad konkurso dalyvio metinė apyvarta per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai siektų bent 35 mln. eurų. Kitas reikalavimas – turėti įvykdytą ar vykdomą panašų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą, kurį įgyvendinus būtų sukurtas objektas su bent 10 tūkst. sėdimų vietų. Galiausiai, nurodoma, kad konkurso dalyviai privalo turėti „ne trumpesnę nei 10 metų sporto ar/ir kultūros komplekso (objekto), kuriame vykdomi sporto ar ir kultūros renginiai, vystymo ir tokių objektų valdymo patirtį“.
Tarp kitko, pastarasis reikalavimas procedūrų eigoje buvo koreguojamas. Ankstesniame sąlygų apraše guli švelnesnis reikalavimas:
„Dalyvis privalo turėti ne trumpesnę nei 3 metų daugiafunkcinio komplekso administravimo ir/ar turto valdymo projekto įgyvendinimo patirtį.“
Nebuvo reikalavimo dėl sporto ir kultūros, o ir taikomas patirties kriterijus buvo 7 metais trumpesnis. CPVA, raštu atsakydama į 15min klausimus, taip ir neatsakė, kieno iniciatyva atsirado sugriežtinti reikalavimai.
CPVA taip ir neatsakė, kieno iniciatyva atsirado sugriežtinti reikalavimai.
„Atkreipiame dėmesį, kad planuojamo viešosios ir privačios partnerystės projekto terminas yra 25 metai. Tikimasi, kad partneris gebės organizuoti nemažai renginių ir generuoti pakankamai pajamų stadionui bent iš dalies išlaikyti. Ieškomas partneris turi gebėti organizuoti ir tinkamai vykdyti veiklą, ir turėti įrodymus, kad jis sugeba sėkmingai tą daryti. Vienintelis įrodymas yra ankstesnė patirtis“, – tik tokį atsakymą apie minėto reikalavimo pakeitimus pateikė CPVA.
Panašiai agentūra aiškina ir reikalavimus dėl statytojų patirties įgyvendinant 10 tūkst. vietų sporto ar kultūros objekto viešosios ir privačios partnerystės projektą.
„Kadangi planuojamas stadionas yra ypatingas specifinės paskirties statinys, turintis ne mažiau 15 000 vietų, reikalavimai jo vystytojui turi būti adekvatūs“, – teigia CPVA.
15min žiniomis, daugelis koncesininkų atrankos reikalavimų galėtų būti traktuojami kaip pažeidimai, jei konkursas vyktų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Bet Koncesijų įstatymas sąlygų rengėjams suteikia kur kas daugiau manevro laisvės. Sykiu CPVA tvirtina, neva viskas atlikta net skaidriau, nei reikalaujama.
„Rengiant konkurso dokumentus buvo vadovautasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 18 d., nuostatomis bei Koncesijų įstatymu. Taip pat buvo atsižvelgta į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas dėl kvalifikacijos reikalavimų.
Pažymėtina, kad nors kol kas buvo svarstomas koncesijos scenarijus, konkurso sąlygų reikalavimai, terminai yra praktiškai tokie patys kaip ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tokios apimties pirkimams. Taip pat yra suderinta galimybė skelbti konkursą per CVP IS ir ES oficialiame žurnale, kad informacija būtų pasiekiama kuo platesniam dalyvių ratui. Jei bus grįžta prie pilnai visuomeninės koncepcijos, pirkimas bus vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą“, – teigia CPVA.
Trys pajamų šaltiniai: gyvenk ir žvenk
Tarp kitko, stadiono gaivintojams šis projektas gali tapti tikra aukso gysla. Mat projekto galimybės stadionu toli gražu neapsiriboja.
Visų pirma, laimėtojai statys stadioną ir per sutartą terminą dalimis atgaus į statybas investuotus pinigus. Visų antra, koncesijos projekte numatyta, kad laimėtojai po statybų pabaigos 22 metus eksploatuos kompleksą ir gaus iš to solidžias pajamas.
Ir trečia – konkurso laimėtojai dalyje teritorijos galės vystyti nuosavas statybas, kurios, priešingai nei stadionas ir jo infrastruktūra, pasibaigus koncesijos terminui nepereis į savivaldybės rankas. Tai oficialiai patvirtina ir projektą kuruojanti CPVA, o leidimą plėtoti su stadionu nesusijusią statybą šiemet palaimino Vilniaus miesto taryba.
Beje, ši galimybė neseniai sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kritikos. Prieš porą mėnesių teiktoje projekto antikorupcinio vertinimo išvadoje STT tai įvardija kaip rizikos faktorių.
„Koncesininkas numatomuose valstybinės žemės sklypuose galės vykdyti statybas, nesusijusias su koncesijos projekto įgyvendinimu, pavyzdžiui, kaip deklaruojama viešai, statyti gyvenamuosius namus.
Manome, kad dėl šių darbų pobūdžio, atsižvelgiant į koncesijos Projekto tikslus (infrastruktūros objektų statyba), gali kilti interesų konfliktas, jei pasireikštų rizika ir koncesininkas prioritetą teiktų ne koncesijos Projekto įgyvendinimui, bet su Projektu nesusijusių objektų statybai.
Kyla klausimas, kaip bus užkertamas kelias šiems veiksniams pasireikšti, kadangi sudarant koncesijos sutartį tokios veikos visiškai užkardyti gali ir nepavykti, o jei atitinkamos sąlygos ir būtų reglamentuotos koncesijos sutartyje, teisiniu požiūriu jos gali būti ginčijamos kaip neatitinkančios koncesijos sutarties turinio ar nesusijusios su koncesijos Projekto keliamais reikalavimais“, – teigiama dokumente.
Žada braukti STT užkliuvusį punktą
Panašu, kad STT pastabos bus išgirstos. Vilniaus savivaldybę stadiono gaivinimo projekte konsultuojanti advokatų bendrijos „Valiūnas Ellex“ advokatė Dovilė Burgienė 15min patvirtino, kad ketinama atsisakyti planų koncesininkams leisti nuosavų komercinių statybų vykdymą.
„Pagal naują svarstomą modelį komercinio turto statyba nėra projekto objektas, ir tokios statybos nenumatomos. Kaip minėta, žemė yra valstybės, savivaldybė planuoja projektui naudoti žemę tik viešos paskirties objektams. Komercinių objektų pašalinimas iš projekto apimties yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko reikia koreguoti ankstesnę projekto struktūrą. Taip pat yra ir kitos priežastys – projektas turi atitikti biudžeto formavimo, ES paramos, koncesijų ir pirkimų reikalavimus, taip pat valstybės ir savivaldybės finansines galimybes“, – teigė D.Burgienė.
Savivaldybę konsultuojanti teisės specialistė užsimena, kad koncesininko atrankos sąlygose bus ir daugiau permainų. O statybų ribojimas, anot jos, yra visiškai dėsninga ankstesnio projekto korekcija.
„Pradinio projekto rengėjai siekė sumažinti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų poreikį projektui, pasiūlydami investuotojui dalį viešos paskirties objektų valdymo išlaidų padengti iš komercinio turto vystymo pelno. Tačiau savivaldybė neturi galimybės įvertinti tokio turto duodamos naudos, taip pat savivaldybė pati neturi žemės, kurią tokiam tikslui reikėtų suteikti investuotojui. Be to, komercinių objektų statyba nėra savivaldybės funkcija, todėl jos pavesti privačiam partneriui nėra galimybės.
Galiausiai tokio turto vystymas yra patrauklus vienokio tipo investuotojams, o stadiono veikla – kitokio, ir jų sujungimas į bendrą projektą praktiškai sunkiai įmanomas. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių reikia keisti projekto apimtį, o tai keičia projekto pinigų srautus, todėl bus ir daugiau pakeitimų“, – aiškino D.Burgienė.
Pasak jos, siekiama sąlygas parengti taip, kad „būtų atrinktas patikimas, finansiškai stabilus ir turintis patirties privatus partneris, kuris užtikrintų tinkamą komplekso statybą, priežiūrą ir valdymą“. Tiesaus atsakymo į klausimą, ar dabar skelbiamos sąlygos užtikrina skaidrią konkurenciją, ji nepateikė.
Meras tikisi užsienio kapitalo
Na, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius situaciją komentuoja lakoniškai. Į diskusijas apie galimą konkurencijos ribojimą ir galbūt neadekvačius reikalavimus koncesininko atrankoje politikas nesileidžia – jis tik užsimena, kad į procesą siekiama įtraukti užsienio įmones.
„Kol kas apskritai per anksti kalbėti apie bet kokias pirkimo sąlygas, nes pats daugiafunkcinio komplekso finansavimo, operavimo ir statybos modelis nėra galutinai patvirtintas. Po viešų diskusijų iki tol rengtam modeliui atsirado nemažai pastabų.
Konsultuojamės su Vyriausybe, CPVA ir konsultantais, kaip užtikrinti, kad modelis būtų finansiškai tvarus, atitiktų visus teisės aktus bei sudarytų galimybes didelei konkurencijai tarp Lietuvos ir užsienio įmonių“, – raštu 15min pateiktame komentare teigia R.Šimašius.
Šiuo metu numatyta, kad skolose skendinčios Vilniaus savivaldybės indėlis į stadiono projektą gali siekti net 91 mln. eurų. Savivaldybė žada, kad ši suma bus gerokai sumažinta.
