Sostinės vadovai tvirtina esą tikri, kad stadionas Vilniuje pagaliau bus. Tiesa, kol kas galutinio sprendimo nėra, tik baigtos derybos su bendrove „Axis Industries“. Dabar sprendinius vertins Finansų ministerija, po to – Vilniaus tarybos politikai.
Kaimynystėje statybas leidžiantis dokumentas – neteisėtas
Šalia finansinių klausimų gali kilti ir kitų. Bent taip atrodo vartant Vilniaus planavimo dokumentus, kurie prieštarauja vieni kitiems. Štai pagal Vilniaus Bendrąjį planą iki 2015 metų, kuris tebegalioja, sklypas ant Šeškinės kalno yra priskirtas teritorijoms visuomenės poreikiams, specializuotoms ir kompleksų teritorijoms. Atrodytų, remiantis šiuo miesto planavimo dokumentu jokių problemų stadiono statytojams neturėtų iškilti.
Vis dėlto sunkumų statytojai gali turėti. Kitapus Ukmergės gatvės esančioje Siesikų gatvėje panašiai jau nutiko. 14 numeriu pažymėtas sklypas miesto Bendrajame plane nurodomas kaip intensyvaus užstatymo gyvenamoji teritorija. Tačiau jau pradėjus statybas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) nusprendė, kad leidimas statyti čia išduotas neteisėtai.
Sklypas Siesikų g. 14 patenka į Neries pakrantės, pašlaitės ir paslėnių pagrindinėje miesto dalyje sąveikos zoną, kurioje taikomi papildomi apribojimai, – informavo VTPSI.
Senosios Šeškinės bendruomenė ilgai kovojo su „Žvėryno panoramų“ statytoja bendrove „Realco“ ir Vilniaus savivaldybe, o spalio 1 d. gavo atsakymą, kad VTPSI atliko statybas leidžiančio dokumento (SLD) išdavimo teisėtumo patikrinimą. Buvo surašytas aktas dėl teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo.
„Akte nustatyta, kad SLD išduota neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, t. y., nesilaikant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 02 14 sprendimu, sprendinių.
Sklypas Siesikų g. 14, Vilniuje, patenka į gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų Neries pakrantės, pašlaitės ir paslėnių pagrindinėje miesto dalyje sąveikos zoną, kurioje taikomi papildomi apribojimai – nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumas.
Techninio projekto aiškinamojo rašto bendruosiuose statinio rodikliuose užstatymo intensyvumas 151 proc. iki projektavimo buvęs užstatymo intensyvumas apie 21 proc. padidintas sklypo užstatymo intensyvumas“, – rašoma rašte.
VTPSI rėmėsi ne pagrindiniu Bendrojo plano brėžiniu, o Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentu probleminėse teritorijose. Pagal šį dokumentą Siesikų g. 14 sklypas patenka zoną, pavadintą Neries pakrantės, pašlaitės ir paslėniai pagrindinėje miesto dalyje.
Savivaldybė nesutinka
Vilniaus miesto savivaldybė laikosi nuomonės, kad Siesikų gatvėje pradėtų statybų projektas neprieštarauja šiai teritorijai keliamiems teisės aktams.
„Teritorija Siesikų gatvėje, kurioje šiuo metu vyksta „Žvėryno terasų“ statybos, iki šiol buvo naudota sandėliavimui. Sandėlių kompleksas su aplink jį išsirikiavusiais sunkvežimiais akivaizdžiai matyti tiek 2009 metų, tiek 2015 metų ortofotografijose. (...)
Akivaizdu, kad miesto centre, greta gyvenamų teritorijų, tęsti sandėliavimo veiklą, taip pritraukiant sunkiojo transporto srautus, netikslinga, todėl jau 2007 metais patvirtintame miesto Bendrajame plane buvo numatyta teritorijos konversija – tai taršios ar neefektyvios pramonės, komunalinių įmonių, kitų neefektyviai panaudotų užstatytų teritorijų naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai“, – rašoma savivaldybės Plėtros departamento paaiškinime.
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis 15min yra sakęs, kad miesto Bendrajame plane, pagrindiniame brėžinyje, yra numatyta, kad tai yra „intensyvaus užstatymo gyvenamoji teritorija“.
Tie patys apribojimai
Pagal tą patį dokumentą – Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentą – apribojimai turėtų būti taikomi ir daliai būsimojo daugiafunkcio komplekso teritorijos, kurioje ir suplanuotas stadionas.
„Kompleksiškai vertinant, minėtos tvarkymo priemonės ir apribojimai negali būti taikomi visoje pažymėtoje zonoje, nes į ją, be teritorijos Siesikų g.14, patenka ne tik jau šiuo metu intensyviai urbanizuotos, bet ir savivaldybės ir valstybės strateginiuose dokumentuose numatomos urbanizuoti teritorijos – šiuo metu mažaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatyti kvartalai, „Akropolio“ prekybos centras su prieigomis, planuojamas daugiafunkcio komplekso (buvęs nacionalinio stadiono) projektas.
Iš apribojimų formuluotės akivaizdu, kad ji taikytina artimiausiose upės prieigose, ten planuojant poilsio ir rekreacinę infrastruktūrą, bet ne ant viršutinės šlaito terasos, kuri jau šiuo metu intensyviai urbanizuota ir tikrai netinkama „pakrantės parkų“ ar „upės uostų“ pastatams“, – teigia Vilniaus savivaldybė.
Minėtos tvarkymo priemonės ir apribojimai negali būti taikomi visoje pažymėtoje zonoje, nes į ją, be teritorijos Siesikų g.14, patenka ir „Akropolis“, planuojamas daugiafunkcis kompleksas.
O tie apribojimai yra tokie, kad pašlaitėse ir paslėniuose, kur įmanoma, gali būti įrengiama linijinė poilsio infrastruktūra – takai, aikštės, laiptai, užstatymo pakraščiuose įrengiami želdynai, per kuriuos urbanizuotos teritorijos jungiamos su natūraliomis gamtinėmis.
Tiesa, Vilniaus Bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje rašoma, kad „esant neatitikimams tarp Vilniaus miesto Bendrojo plano papildomų brėžinių, būtina vadovautis pagrindinio brėžinio, kaip suvestinio ir apibendrinančio visas atskiras Bendrojo plano temas, grafine išraiška“.
VTPSI spręs vėliau
Iš VTPSI atsiųsto komentaro 15min aiškėja, kad kol kas savo pozicijos inspekcija nei gali, nei ketina pateikti.
„Pagal Vilniaus miesto savivaldybės publikuojamą informaciją kol kas diskutuojama dėl daugiafunkcio komplekso statybos koncesijos sutarties sąlygų. Taigi šiuo metu Statybos įstatyme nustatytos privalomos procedūros, atliekamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra pradėtos“, – teigiama komentare.
Inspekcija aiškina, kad rengiant daugiafunkcio komplekso statybos projektą turės būti vadovaujamasi Statybos įstatymo nuostata, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, jeigu jie privalomi); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo ir statinio statybinių tyrimų dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais; specialiaisiais reikalavimais, prisijungimo sąlygomis.
Tad VTPSI anksčiausiai statybos valstybinę priežiūrą galės tik tikrindama specialiųjų reikalavimų/prisijungimo sąlygų teisėtumą, jų terminų laikymąsi, taip pat – atsisakymo išduoti tas sąlygas teisėtumą.
„Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Inspekcija šiame etape nėra įgaliota vertinti daugiafunkcio komplekso statybos projekto galimų sprendinių“, – teigia VTPSI.
Todėl išvada yra paprasta: net jeigu ši teritorija Statybų inspekcijai ir atrodys netinkama stadiono ir kitų objektų, suplanuotų daugiafunkciame komplekse, statyboms, tai paaiškės tik statyboms prasidėjus.
Tiek „Realco“, kuri stato „Žvėryno terasas“, tiek daugiafunkcio komplekso konkursą laimėjusi „Axis Industries“ priklauso tam pačiam koncernui „Icor“.
