Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ viename iš sostinėje plėtojamų projektų įrengė išmanų butą ir teigia, kad tai yra pavyzdys, kaip atrodytų ateities technologijos, prieinamos čia ir dabar, ir kaip jos gali gyvenimui suteikti dar daugiau patogumo.
74 kvadratinių metrų bute yra beveik viskas, ką tik galima įsivaizduoti, ir viskas prasideda dar neužėjus į butą.
Nors daugelio dabar jau tikrai nebenustebins telefonspynė, per kurią matosi, kas atėjo, tačiau antakius pakelti galėtų savaime užsidarančios durys.
Maija Nikitina, „Eikos“ plėtros projektų vadovė, 15min pasakojo, kad durų spyna automatiškai užsirakina įėjus į butą. Taip pat ją galima valdyti telefonu.
„Pavyzdžiui, galima atrakinti duris sėdint ant sofos. Galima telefonu arba net su „Alexa“, nes spinų yra kelios rūšys. Ir pati telefonspynė susieta su telefonu. Kai skambina į duris, aš galiu pažiūrėti, kas atėjo. Ir kai ateis, žinosiu, kad čia Antanas, galiu jam atidaryti duris sėdėdama ant sofos. Iš esmės pasitikti svečių nebereikia“, – tai, kaip atrodys XXI amžiaus vidurio svetingumas, apibūdino pašnekovė.
Toliau keliaujant per butą M.Nikitina rodo į „Amazon“ skaitmeninį balso asistentą „Alexa“, kuriam ji yra sukūrusi specialias komandas. Pavyzdžiui, galima liepti įjungti šviesas, paleisti robotą-siurblį, pasakyti, kad pereini į kitą butą zoną, ir apšvietimas iškart keičiasi.
„Pavyzdžiui, pasakau, kad esu svetainėje, tuomet šviesos išjungiamos koridoriuje ir įjungiamos ten, kur man reikia. Arba pasakau, kad dabar – laikas kinui ir pagal mano nustatymus pasikeičia apšvietimo spalva. Einu gaminti ir pasakau, kad dabar laikas pietums, apšvietimas įsijungia virtuvėje. Viskas priklauso nuo to, kaip nusistatai“, – sakė ji.
Taip pat išmanus ir kondicionierius, prie kurio pritaisyta kamera. Kuomet patalpoje nėra žmonių, aparatas fiksuoja, kad gali pūsti didesnį kiekį oro, o jei kas nors sėdi svetainėje, oras pučiamas į viršų, o ne tiesiai asmenį.
„Kondicionierius reaguoja ir į lauko orą. Kadangi jis yra valdomas bevieliu ryšiu ir „pagauna“ lauko temperatūrą, todėl galima nustatyti, kokios norisi namuose“, – tikino M.Nikitina.
Virtuvėje yra įmontuota ir kiek brangesnė technika. Pavyzdžiui, kaitlentė su įmontuotu gartraukiu arba vandens maišytuvas, iš kurio gali tekėti virintas vanduo, taip pat orkaitė, kurią galima įjungti telefonu važiuojant namo. O visa tai vainikuoja infraraudonosios šviesos diodų juostos, kurioms šviečiant greičiau auga įvairūs augalai, o kamera galima stebėti, kaip patiekalas gaminasi.
Vonioje yra pastatytas veidrodis, kuriame sumontuotas kompiuteris. Todėl rytinės ruošos metu per jį galima žiūrėti „Youtube“, klausytis muzikos, skaityti naujienas.
Išmanus šiame bute ir tualetas, kuris reaguoja į žmogų, pats atsidaro, nuleidžia vandenį ir užsidaro. Jis irgi valdomas telefonu.
O pačiam mobiliajam įrenginiui krauti įrengta speciali stotelė, kur užtenka tiesiog padėti telefoną ir jis pradeda krautis be jokių laidų.
„Jeigu sugalvojote savo butą paversti išmanesniu, pradžioje rekomenduočiau patikrinti, kokius įrenginius turite namuose, ar jie gali būti susieti su virtualaus asistento funkcija. Tada pradėti nuo vieno kambario įrengimo su išmaniomis lemputėmis. Toliau palaipsniui pabandyti naujus elementus“, – siūlė M.Nikitina.
Pasak jos, siekiant 50 kv. m bute apšvietimą valdyti automatiniu būdu, pakaks ir 500 eurų investicijos.
Skaičiuojama, kad šio buto įrengimo kaina siekė 60 tūkst. eurų. Tiesa, į šią kaina įskaičiuotas interjero projektas, apdailos darbai, aukščiausios klasės medžiagos, baldai ir visi išmanūs prietaisai.
„Sąmatoje išmanumas sudaro 15–20 proc. – tai daiktai, kurie gali jungtis į išmaniąją sistemą. Pirminiame etape investuojama daugiau, bet po to atsiperka per racionalų ir tvarų resursų naudojimą, mėgavimąsi komfortu. Pavyzdžiui, pati „Alexa“ kainuoja tik 70 eurų, o visa kita jau priklauso nuo to, ką žmogus laiko prioritetu valdyti su išmania technologija“, – įsitikinusi M.Nikitina.
Išmanumas išmanumu, tačiau ar tikrai viso to reikia? Dažnai prisiperkame įvairių atributų ir įsivaizduojame, kad juos naudosime labai dažnai, tačiau galiausiai kasdien reikalinga tampa tik viena jo funkcija. M.Nikitina sutinka, kad taip gali atsitikti, tačiau, jos nuomone, tai – įprotis.
„Reikia investuoti laiko norint viską sujungti. Pavyzdžiui, čia teko pasėdėti apie 5 val. Bet atitinkamai man dabar nereikia spaudinėti mygtukų, ieškoti laido telefonui, viskas valdoma balsu. Tikiu, kad ateityje tas laikas man atsipirks. Tai yra pripratimo reikalas. Faktas, jei perki daiktą tik dėl vieno dalyko ir tai akcentuoji, nesidomėsi, ką jis dar gali padaryti“, – tikino ji.
