Projekto autoriai: KWK Promes, Robertas Konieczny
Vieta: Krokuva, Lenkija
Įgyvendinta: 2015 m.
Plotas: 138 m²
Argumentai, kuriais paremta architektūrinė struktūra, buvo labai paprasti, tačiau architektų firma KWK Promes su Robertu Konieczny priešaky juos pateikė kūrybiškai ir drąsiai. Pastato vidaus patalpų išdėstymą lėmė poreikis matyti kuo daugiau peizažo. Viena statinio pusė įstiklinta per visą ilgį, o kitoje mūras dengia tik tualeto bei vonios kambarių, drabužinės patalpas. Taigi vienas pagrindinių tikslų buvo suformuoti kuo atviresnį pastatą gyventojams, vertinantiems landšaftą. Kartu siekta patenkinti saugumo ir jaukumo poreikius. Tai iš dalies pavyko įgyvendinti suprojektavus stumdomąsias pertvaras fasade priešais langus: jas užstūmus visas namas tampa monolitiniu bloku. Jų apdailai pasirinkta ta pati medžiaga kaip ir likusiam fasadui. Dėl to pastatas atrodo vientisas, tarsi iš kitos planetos atgabentas objektas.
Kadangi namas buvo statomas laukinėje gamtoje, saugumo sumetimais uždengti langus nepakako. Būtent dėl šios priežasties pastatas buvo pakeltas nuo žemės. Tai – unikalus architektūrinis bruožas. Kadangi slėnis driekiasi žemyn, į gruntą buvo nutarta atremti tik vieną pastato kampą, o likusią struktūrą pratęsti sulig landšafto nuolydžiu. Daugiausia naudojama namo dalis (svetainė, valgomasis bei virtuvė) liko arčiau žemės, o miegamųjų zona buvo pakelta kiek aukščiau – taip būstas saugomas tiek nuo laukinių žvėrių, tiek nuo kalnuose pasitaikančių nuošliaužų, gausaus lietaus ar kitų gamtos stichijų.
Kitus architektūrinius sprendimus taip pat lėmė gamtinės sąlygos. Pastato stogas turėjo būti šlaitinis, kad žiemą sniego pusnys nuslystų šonais, o ne slėgtų dvi šonines laikančiąsias sienas. Iš pradžių ketinta namą statyti ant polių, atramų ar kolonų ir palikti apačią visiškai atvirą, tačiau galiausiai projekto autoriai nutarė ją dengti analogiška forma, primenančia veidrodinį šlaitinio stogo atspindį. Dėl to pastatas tapo ne masyvesnis, o darnesnis, harmoningesnis, trimatis. Gyvenamojo ploto apačioje palikta tuščia ertmė. Ji – tarsi sandėliukas vandens bei drėgmės nebijantiems sodo reikmenims laikyti, mat po visomis konstrukcijomis žioji atviras plyšys vandeniui nutekėti slėniu žemyn. Nuo kalnų srūvantį vandenį stiprių liūčių ar atodrėkio sezonu paprasčiau suvaldyti jam leidžiant tekėti natūraliai, o ne nukreipiant.
Dalį pastato pakėlus nuo grunto ir suformavus stogą bei apatinę dalį, gyvenamasis namas tapo panašus į Nojaus arką. Simbolinis pavadinimas atskleidė architektūros ryšį su gamtovaizdžiu ir tapo dar įtaigesnis, kai nuo saulės, lietaus ar vėjo po namo slenksčiu pradėjo slėptis iš ganyklų atklydę gyvuliai – arkliai ar avys. Projekto autoriai ir namo gyventojai stengėsi sukurti gyvenamąjį plotą, kuriame būtų galima suderinti komfortą su vietovaizdžiui žalos nesukeliančia estetika. Regis, vietos fauna ją pripažino ir priėmė.
Iš išorės sudėtingos formos pastatas slepia labai paprastos struktūros vidinį suplanavimą. Stačiakampis planas, kuriame viena po kitos tvarkingai rikiuojasi patalpos ar zonos. Kadangi viena pagrindinių šio namo paskirčių yra mėgautis vaizdu, daugelis zonų būtent tam ir sukurtos. Įėjus pro nestandartines, žemyn nusvyrančias duris, kurios tampa savotiška rampa į namą, matyti viena valgomojo zona. Šalia jos – didžiuliai atveriamieji langai, įtaisyti aukščiausiame namo taške, todėl šiltuoju metų laiku čia pietauti – vienas malonumas. Toliau patenkama į svetainės zoną, kurią skiria nedidelė pertvara, globojanti knygų lentyną ir nedidelį televizorių, gelbėjantį niūriuoju sezonu. Minkštas baldas sudarytas iš modulinių dalių. Didesnė jų dalis nusukta į langus, o ne į televizorių – tai dar kartą pabrėžia, kas gyventojams yra vertybė. Šalimais stovi dar vienas valgomojo stalas, korpusiniai virtuvės baldai. Likusi namo dalis – tai trys kambariai bei tualetas, vonios kambarys, drabužinė ir, žinoma, lauko terasa, kurioje malonu leisti laiką, nes peizažas atsiveria iš aukščiausio namo taško. Interjeras – visiškai minimalistiškas, natūralus. Medžio tekstūra, betonas ir stiklas – čia pagrindinės apdailos medžiagos. Vonios kambariuose papildomos šviesos bei spindesių suteikia veidrodinės plokštumos su švytinčiais atspindžiais.
KWK Promes ir Roberto Konieczny suprojektuota arka – tai ne tik įdomus pastatas. Tai yra architektūra bei interjeras, pasakojantys apie didžias vertybes, slypinčias kiekvienoje pasirinktoje formoje, apdailos medžiagoje ir balde. Kai priežastys yra grindžiamos ne vien estetine, bet ir moraline verte, architektūra įgyja daugiau prasmės, sustiprina žmonijos kūrybinį potencialą.
