Perkant būstą, labai svarbu stogas, jo konstrukcija – nuo stogo priklauso ne tik estetinė išvaizda, bet ir viso namo sandarumas. Ne veltui stogas kartais vadinamas penktuoju ir bene svarbiausiu namo fasadu – juk jis turi būti daug patvaresnis nei sienos, apsaugoti nuo lietaus, sniego, vėjo... O tam reikia parinkti tinkamas medžiagas.
Stogo dangai ilgus metus dažniausiai buvo naudojamos keraminės čerpės – tai patvari, ilgaamžė ir natūrali medžiaga, atspari dideliems temperatūrų svyravimams. Tačiau jau kurį laiką vis dažniau su šiomis čerpėmis konkuruoja betoninės, tą patvirtina ir nekilnojamojo turto vystytojas Donatas Labanauskas.
Pasak jo, betoninių čerpių ypatybės atitinka keraminių čerpių ypatybes, jos tokios pat patvarios ir ilgaamžės. Skirtumas tas, kad betoninės – pigesnės už keramines, todėl jų populiarumas kasmet sparčiai auga.
NT vystytojo teigimu, dažnam su statybų darbais nesusidūrusiam žmogui būtų net gana sudėtinga atskirti keraminėmis čerpėmis klotą stogą nuo betoninio – vizualiai skirtumas beveik nematomas.
„Betoninės čerpės – puikios, kalbėdamas apie jas galiu įvardyti vien privalumus. O ir visi nori nepermokėti – juk sutaupytą skirtumą galima investuoti į kitus stogo dengimui reikalingus elementus – pavyzdžiui, termoizoliaciją“, – sako D.Labanauskas.
Kita vertus, labai svarbu atsakingai pasirinkti gamintoją. Inovatyviais stogų bei hidroizoliavimo sprendimais užsiimanti įmonė „BMI Lietuva“ savo klientams siūlo tiek keramines, tiek betonines čerpes.
Pastarųjų formos yra išskirtinai tikslios, jas lengva kloti, o mėgstantiems išskirtinį stilių nebus sunku išsirinkti ir iš gausios spalvų ir paviršių blizgumo paletės.
Ši paprasta, tačiau natūrali ir labai stipri medžiaga itin atspari ir pačioms įvairiausioms oro sąlygoms: nebijo nei atšiaurių vėjų, nei kritulių, nei kaitrios saulės – dešimtmečius išsaugo spalvą.
„Betoninės čerpės gaminamos iš vientisos pasirinkta spalva pigmentuotos betono masės ir papildomai dengiamos specialia danga, dėl ko jos neblunka. Todėl, pavyzdžiui, įlajose, kur čerpės pjaunamos, pjūvyje yra ta pati spalva kaip ir čerpės paviršiuje. O ir apskritai su kiekvienais metais betonas tik kietėja, taip įgaudamas tikrąsias, pranašiąsias savo savybes“, – pasakoja jis.
Tačiau, pasak D.Labanausko, net ir renkantis betonines čerpes, svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę – juk kartais šykštus, kaip sakoma, moka du kartus. „Kartais žmonės nelabai gilinasi, iš ko kokia medžiaga padaryta, renkasi tiesiog pigiausius variantus. Rimti gamintojai klientams siūlo kokybiškus priedus, tokius kaip kamino sandarinimo juostos, įvairūs tarpikliai, sandarumo putos – šiems dalykams nereikėtų taupyti. Būna, kad jei medžiagos prastos, jos nepatvarios, gali net per penkerius metus išblukti nuo, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių“, – sako D.Labanauskas.
Pasak jo, daugeliui betonas asocijuojasi su dideliu svoriu, tačiau iš tiesų betoninės čerpės yra lengvesnės nei keraminės. „Stogo danga apskritai nėra lengva, kvadratinis metras sveria apie 45 kilogramus. Tačiau dabartiniai statybos reglamentai ir normos reikalauja, kad į stogo šlaitą dar būtų dedama apie 40 centimetrų vatos – jeigu stogo konstruktyvas bus silpnas, to niekaip neįmontuotume“, – pasakoja D.Labanauskas.
Betoninės čerpės sparčiai populiarėja ne tik Lietuvoje, užsieniečių dėmesį jos jau seniau yra atkreipusios. Tarkime, Vokietijoje, maždaug 60 procentų stogų yra dengti betoninėmis čerpėmis.
„Anksčiau labai populiari buvo skardos imitacija lakštais. Tačiau vėlgi čia gal lietuvio bruožas – noras pirkti pigiai. Visgi laikas parodė, kad ne visuomet pigiau yra geriau – skarda yra pigi, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kuo ji dengta – ta pigi anksčiau būdavo dengta poliesteriu, o laikas įrodė – ji tarnavo neilgai. Praėjo 10 metų ir galime matyti – skarda dengti namų ar mokyklų stogai jau prarado gražų vaizdą. To niekuomet nebūtų naudojant betonines čerpes“, – tikina pašnekovas.
Patikimos, sandarios medžiagos padės garantuoti ir šilumą namuose. Ir nors pati stogo danga tam įtakos neturi, visas stogo šlaitas, karkasas ir pjūvis reikšmės tam turi. „Papustytas sniegas po čerpėmis turi sklandžiai nutekėti plėvelėmis, kad į konstrukcijas nepatektų drėgmė. Yra difuzinė plėvelė, jei ji su lipnia juostele – prilimpa, taip neplikdama tarpų saugo šilumą. Dabar A+ klasė reikalauja tokius pripūtimus skrupulingai žiūrėti – tai svarbu“, – prasitaria D.Labanauskas.
Tiesa, yra ir atvejų, kai nei keraminės, nei betoninės čerpės nėra tinkamos naudoti. Jei stogo nuolydis neviršija 12 laipsnių kampo, tokiu atveju, pasak NT investuotojo, vertėtų rinktis kitus sprendimus, tarkime, kokybišką skardą.
„Kaip atsakingas vystytojas, patarčiau prieš statant, perkant namą pasirūpinti techniniais dokumentais, taip pat – įvairiomis nuotraukomis, matavimais. Žinant tai, vėliau lengviau suprasti, kokie prioritetai buvo taikomi projektuojant namą, stogą“, – sakė D.Labanauskas.
