M.Vaivada „Vilniaus plane“ nėra naujokas – nuo 2013 iki 2015 metų dirbo įmonės direktoriumi.
Dešimt metų M.Vaivada dirbo direktoriumi, finansų konsultantu bendrovėje „Bankinės konsultacijos“, vėliau – finansų bei generaliniu direktoriumi „Pramprojekte“. Taip pat yra dirbęs „Eikos“ įmonių grupės projektavimo valdymo vadovu, o iki šiol buvo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.
Konkursą M.Vaivada laimėjo aplenkęs 7 kandidatus.
„O jeigu kas nors turi kokių nors abejonių, tai jos visiškai niekuo nepagrįstos“, – į klausimą apie metamus kaltinimus dėl ryšių su didžiaisiais plėtotojais interviu 15min sakė M.Vaivada.
– 2013–2015 metais ėjote „Vilniaus plano“ direktoriaus pareigas, pasitraukęs pradėjote dirbti „Tiltų ekspertų centro“ vadovu. Kokios buvo pasitraukimo priežastys?
– 2015 metais metais pasitraukiau, nes gavau pasiūlymą dirbti „Tiltų ekspertų centro“ vadovu. Įmonė turėjo didelių lūkesčių, planavo plėstis ir augti. Aplinkybės taip sutapo, kad netrukus, kai pradėjau ten dirbti, tame rinkos segmente įvyko didelis kritimas ir atitinkamai tai padarė įtaką pačios įmonės veiklai. Darbo aplinka buvo labai sudėtinga. Nuėjimas į tą įmonę nebuvo visai sėkmingas.
– Tai jums „Vilniaus plane“ trūko iššūkių, todėl jų kitur pabandėte ieškoti?
– Kai atėjau į „Vilniaus planą“ 2013 metais, iššūkių buvo labai daug, nes įmonės situacija buvo sudėtinga. Įmonė dirbo nuostolingai, atliktas auditas, jo išvados buvo neigiamos. Buvo didelis iššūkis, kaip toliau dirbti. Tuo metu sutvarkėme įmonės valdymą, vadybą, projektinę apskaitą. Daug su komanda nuveikėm, bet tada gavau pasiūlymą ir nusprendžiau eiti kitur.
– O kodėl dabar nusprendėte grįžti?
– Man įdomi pati įmonės veikla, projektai. Pats esu vilnietis ir man įdomu dirbti įmonėje, kuri dalyvauja Vilniaus kūrime. Šioje įmonėje yra daug specialistų, intelekto, kuris daug prisideda savo darbu, projektavimu, planavimu, kūryba prie Vilniaus ateities. Man tokia veikla yra įdomi.
– Iš naujų vadovų dažniausiai norima pokyčių arba tęstinumo, – bent jau dabar taip įprasta. Koks vadovas planuojate būti – reformuosite „Vilniaus planą“ ar tęsite senųjų pradėtus darbus?
– Ir taip, ir taip. Tęstinumą reikia išlaikyti, nes „Vilniaus plano“ veikla yra labai inertiška, kaip ir projektavimo įmonių. Projektai yra įvairios trukmės, trumpi ir labai ilgi, todėl juos nori nenori reikia tęsti, vykdyti. Dėl to reikės tęsti tai, kas yra.
Kitas dalykas, neatsiejamai šioje įmonėje reikės daryti tam tikrus pokyčius. Laikas vietoje nestovi. Esu vadovas, ne architektas ar inžinierius, bet turiu daugiau kaip 10 metų darbo projektavimo įmonėse patirties ir suprantu projektavimą bei architektūrą tiek, kiek reikia vadovui. Matau poreikį įnešti tam tikrų naujų vadybos dalykų. Revoliucijų neplanuoju, nes ši įmonė dirba prasmingus darbus. Tiesiog reikia įnešti tam tikrų šiuolaikiškų vadybos principų personalo ir projektų apskaitos, valdymo prasme. Tai dalykai, kuriuos reikėtų šioje įmonėje pastiprinti.
Pats projektavimas vietoje taip pat nestovi. Šiais laikais sparčiai vystosi išmanusis projektavimas, BIM technologijos. Naujų technologijų įdiegimas ir pritaikymas, vystymas yra šios dienos klausimai ir uždaviniai, kurie turi būti daromi. „Vilniaus planas“ turi būti tarp tų įmonių, kurios pirmosios eina link naujovių, o ne atsilieka. Tokie uždaviniai laukia.
– Pagrindinis „Vilniaus plano“ užsakovas – savivaldybė. Dažnai išsakoma kritika, kad įmonė turėtų būti laisvesnė ir daugiau konkuruoti rinkoje. Gal planuojate labiau į rinką įsilieti?
– Reikia nepamiršti, kad savivaldybės įmonės steigiamos konkrečiai funkcijai vykdyti. Dalyvavimas rinkoje savivaldybės įmonėms yra ribojamas, nes jos vykdo specialiąją paskirtį. Tokias įmones turi Vilnius, Kaunas, yra pasirašytos sutartys dėl paslaugų vykdymo. Kritika, kad įmonė per mažai konkuruoja gali būti, bet pagal pačią paskirtį ši įmonė šiandien ir neturi tikslo konkuruoti.
– O gal įsivaizduotumėte ar net bandysite inicijuoti pokyčius šioje srityje, kad taptų, pavyzdžiui, uždarąja akcine bendrove, ne savivaldybės įmone?
– Tai klausimai ateičiai. Ši įmonė turi būti pakankamai efektyvi, dinamiška, kad ji gebėtų konkuruoti rinkoje, jeigu būtų toks poreikis. Dabar ji yra tam, kad, vykdydama projektinę veiklą, prisidėtų prie savivaldybės poreikių tenkinimo ir funkcijų vykdymo.
– Vieni paskutinių „Vilniaus plano“ projektų – Vilniaus parkai. Reformatų sodas, Sapiegų parkas, laukia Misionierių sodų sutvarkymo projektas. Bent jau pirmi du sulaukė didelės visuomenės kritikos, Sapiegų parko tvarkymas net buvo atšauktas. Kaip vertinate visuomenės kritiką „Vilniaus plano“ rengtiems projektams?
– Jeigu atvirai, labai daug nežinau apie tą situaciją. Bet iš tiesų projektų viešinimo procedūros yra labai sudėtingos. Reikia visada rasti tinkamą kelią, kaip tą projektą išviešinti, kad būtų gautas atgalinis ryšys iš visuomenės ir randami geriausi sprendimai. Būna, kad pagal procedūras, reikalavimus projektai viešinami, bet ne visi žmonės susipažįsta, pamato ir vėlesnėse stadijose, kai būna patvirtinti, iškyla klausimų, kaip taip gali būti, ir tada grįžtama atgal. Nesakau, tai gerai ar blogai, gal geriau vėliau nei niekada. Tačiau blogai, kad laiku tokie dalykai neįvyksta.
– Tai kaip, jūsų nuomone, turėtų vykti projektų derinimo su visuomene procedūra? Dabar kartais atrodo, kad į ją žiūrima formaliai.
– Žinau, kad Aplinkos ministerijoje irgi yra svarstoma nauja teritorijų planavimo įstatymo redakcija. Šis klausimas keliamas, viešinimas turi vykti ir visuomenės nuomonė turi būti išgirsta. Kalbama apie tuos būdus.
Aš sakyčiau, kad kai kalbama apie tikrai jautrius visuomenei objektus, reikėtų žiūrėti ne tik formaliai, bet pasinaudoti priemonėmis, kurios visuomenei yra labiau suprantamos. Galbūt žiniasklaida, galbūt reikia daugiau straipsnių parašyti ar pritaikyti kitas priemones per sklaidos ir informacijos kanalus, kuriuos visuomenė geriau mato, žino, supranta. Tai gal perteklinis reikalavimas lyginant su tuo, kas parašyta pagal įstatymo raidę, bet iš principo tai užtikrintų didesnį dialogą su žmonėmis, kuriems tie projektai svarbu.
O šiaip visada vieniems patiks, kitiems ne. Yra žmonių, kuriems nelabai įdomu ar svarbu, bet paprastai garsiausi būna tie, kuriems kas nors nepatinka ir netinka. Turėtų būti dialogas, įsiklausymas ir supratimas, nes negali atsižvelgti tik į tuos, kuriems netinka. Galbūt jų nėra didžioji dalis, o tik kažkokia mažuma ir reikia žiūrėti, kad daugumai gyventojų būtų gerai.
– O, iš jūsų praktikos, kaip dažniausiai būna?
– Visaip būna, bet dėl projektų juk nerengsi referendumo, kad visi gyventojai ateitų ir balsuotų. Žmonės turi ir gali reikšti savo nuomonę, bet kiekvienas gyvena savo kasdienį gyvenimą, dirba, turi ir asmeninių planų. Viešinimas reiškia, kad žmogus turi skirti laiko įsiklausyti ir įsigilinti į projektą, jo esmę. Projektavimas ir teritorijų planavimas nėra paprastas procesas, reikia suprasti tai, kas vyksta. Kitą kartą žmonėms stinga laiko įsigilinti į visą esmę ir kritika ne visada būna visiškai teisinga. Bet dialogas reikalingas ir kompromisų turi būti ieškoma.
– Grįžtant prie jūsų biografijos ir parkų temos – prieš ateidamas čia daugiau nei metus dirbote „Eikoje“. Daliai visuomenininkų kelia nerimą šie jūsų ryšiai su didžiausiais plėtotojais, kurie laimi rangos konkursus. Kaip vertinate tokius metamus kaltinimus?
– Esu dirbęs ne vienoje projektavimo, vystymo įmonėje. Tai, kad ten dirbau, manau, yra tik pliusas. Dabar geriau suprantu tai, kaip vykdoma vystytojų veikla, kokia jų vidinė virtuvė. Juo labiau, „Eikoje“ dirbau daugiau kaip prieš metus, tai visiškai nieko nereiškia.
Skaičiau tuos kelis komentarus. Ką galiu pasakyti... Yra žmonių, kurie tiesiog turi kažką parašyti ir šiaip visuomet yra pikti. Rimtai jų nevertinu. O jeigu kas nors turi kažkokių abejonių, tai jos visiškai niekuo nepagrįstos.
