2012 metais, kai buvo pastatytas pirmasis A klasės daugiabutis, ir 2013 metais A klasės būstai sudarė apie 4,5 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų.
„Šiuo metu A energinės klasės būstas yra parduodamas dviejuose Vilniaus mikrorajonuose – Bajoruose, Visoriuose ir Santariškėse. Palyginti su kitų energetinių klasių butų kainomis, energiškai efektyvūs būstai šiandieninėje rinkoje brangesni nuo kelių iki dešimties procentų“, – sako „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
AB Hanner, pastačiusios pirmąjį A klasės daugiabutį Lietuvoje, pardavimų vadovė Gintarė Avulytė sako, kad šiais metais buvo padidinti reikalavimai A energinės klasės būstui, todėl tokių daugiabučių statybos sąnaudos dar labiau išaugo. Jeigu techniniai reikalavimai nesikeis, sunku būtų greitai tikėtis energiškai efektyvaus būsto plėtros ar dominavimo rinkoje.
Mūsų nuomone, papildomi reikalavimai yra pertekliniai ir praktiškai neišaugina vertės vartotojui, tik statybų kainą, – sakė G.Avulytė.
„Mūsų nuomone, papildomi reikalavimai yra pertekliniai ir praktiškai neišaugina vertės vartotojui, tik statybų kainą. Jei būsto kainos išliks stabilios, o statybų kaštai ir toliau augs, tai artimiausiu metu būtų sunku tikėtis A klasės būsto dominavimo. Ypatingai tai apsunkina būsto plėtrą arčiau miesto centrinės dalies, kur žemės sklypų kainos yra gerokai didesnės“, – sako G. Avulytė.
Anot jos, šiandien A energinės klasės būstą renkasi vertinantys mažas būsto išlaikymo sąnaudas ir didesnį tokio būsto likvidumą.
„Turėdami pirmąjį sertifikuotą A energinės klasės daugiabutį matome, kad vidutinės šildymo išlaidos tokiame name siekia vos 1,2 Lt/kv. m, kas reiškia, kad vidutinis 50 kv. metrų butas moka vidutiniškai tik 60 Lt, tai yra gerokai mažiau nei B ar C klasės name“, – sako G. Avulytė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Inovacijų grupės vadovas ir įmonės “Eika” plėtros direktorius Domas Dargis skaičiuoja, kad A energinės klasės būsto statybos kaina palyginti su B klase vidutiniškai didesnė 10-15 proc.
