Seniūnijos statusą turinti Naujoji Vilnia savo istorijos raidoje buvo įgijusi ir miesto teises. 1944 m. traukiantis vokiečiams gyvenvietė buvo sudeginta ir sovietmečiu atstatoma iš naujo.
Nuo 1957 m. Naujoji Vilnia tapo Vilniaus miesto dalimi, čia kūrėsi gamyklos ir fabrikai. Po nepriklausomybės atkūrimo pramonės centrai buvo uždaryti, prasidėjo naujas, savaeigis gyvenvietės vystymosi etapas.
Šiuo metu Naujojoje Vilnioje gyvena apie 30 000 gyventojų. Nedideliam miesteliui prilygstančiame mikrorajone taip pat yra gausu parduotuvių bei parduotuvėlių, vaistinių, kirpyklų, banko skyrių bei įvairių paslaugų sektoriaus įstaigų.
Tai, jog naujų projektų vystymas šiam mikrorajonui yra gyvybiškai svarbus, pabrėžia ir patys naujavilniškiai: apie daugiabučio „Vilnelės namai“ statybų pabaigą bei pirmąsias įkurtuves 2015 metų pabaigoje skelbia net oficialus rajono puslapis.
Naujajame Naujosios Vilnios projekte numatyt 195 butai. Cokolinis daugiabučio aukštas pagal numatytus planus turėtų tapti pramogų ir paslaugų zona: čia ketinama įrengti SPA, sporto klubą ir grožio saloną.
Kaip ir daugumoje naujos statybos daugiabučių, čia bus įdiegtas autonominis šildymas, apsaugos sistemos. Pastatas atitiks energetinę B klasę ir garso C klasę.
Kadangi naujavilniškiai susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kitų Vilniaus mikrorajonų gyventojai, projekte numatyta nemokama 110 vietų stovėjimo aikštelė. Norintys taip pat už sutartą kainą galės įsigyti papildomą požeminę stovėjimo vietą arba garažą.
Potencialius Naujosios Vilnios naujakurius šis projektas vilioja ne tik ganėtinai nedidelėmis būstų kainomis, bet ir aplinka: daugiabutis yra statomas šalia Vilnelės, netoliese driekiasi 20 ha pločio parkas. Pardavėjų duomenimis, jau yra išparduota net 30 proc. pirmojo korpuso būstų.
