Įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama mažinti nelegalų darbą statybose, Seimas priėmė praėjusių metų pabaigoje – jie įsigalios nuo šių metų balandžio mėnesio. Naujuoju reguliavimu siekiama statytojui (užsakovui) nustatyti realią atsakomybę už visus jo objekte dirbančius asmenis. Tiesa, statybvietėse esančių asmenų identifikavimo pareigas užsakovas sutartimi galės pavesti vykdyti vienam iš rangovų bei tokiu būdu jam „perkelti“ atsakomybę už atitinkamų pareigų pažeidimą.
„Naujas teisinis reguliavimas dėl į statybvietę patenkančių ir joje esančių asmenų identifikavimo aktualus ne tik juridiniams asmenims, bet ir statybos darbus užsakantiems fiziniams asmenims. Neretai manoma, kad statybos darbus užsakantiems asmenims pakanka sudaryti rangos sutartį ir viskuo – reikiamais leidimais, darbų sauga, kitų reikalavimų laikymusi – pasirūpins rangovas. Tačiau naujasis teisinis reguliavimas pirminiu atsakomybės subjektu iškelia būtent statytoją (užsakovą). Todėl, jeigu sutartyje su rangovu ar atskirame susitarime nebus apibrėžta, jog būtent rangovas turi užtikrinti tinkamą į statybvietę patenkančių ir joje esančių asmenų identifikavimą, atsakomybė bus taikoma statytojui (užsakovui), net jei juo yra fizinis asmuo“, – teigia Sandra Bliuvaitė-Šulcienė, advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotoji partnerė, Nekilnojamojo turto, statybos ir aplinkos apsaugos specializacijos grupės vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad naujas teisinis reguliavimas aktualus ne tik naujos statybos atveju, bet ir atliekant statinių rekonstravimą ir remontą – tiek kapitalinio, tiek ir paprastojo remonto darbus.
Naujos prievolės ir sankcijos
Statybos darbus užsakantys fiziniai asmenys ir įmonės (arba jų įgaliotas rangovas) privalės užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys ir statybos darbus atliekantys žmonės turėtų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus arba juose užšifruotus duomenis pagrindžiančius dokumentus, jeigu kodas negali būti suformuotas. Planuojama, jog statybose skaidriai dirbančiųjų ID veiks tokiu pat principu kaip Galimybių pasas. Visi statybvietėje esantys asmenys privalėtų pateikti identifikavimo dokumentus ne tik statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui, bet ir patikrinimus atliekančioms valstybės institucijoms.
Jeigu statybos darbų užsakovas arba jo įgaliotas rangovas yra fizinis asmuo, už pažeidimus grėstų bauda nuo 500 iki 1 100 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 1 100 iki 2 550 eurų.
Kai statytojas arba jo įgaliotas rangovas yra įmonė, už pažeidimus grėstų 2 000-5 000 eurų bauda , o už pakartotinius pažeidimus – 5 000-7 000 eurų bauda. Be to, finansinės sankcijos gali būti pritaikytos ir įmonės vadovui arba kitiems atsakingiems fiziniams asmenims – nuo 1 100 iki 2 550 eurų, o už pakartotinį pažeidimą bauda siektų nuo 4 000 iki 6 000 EUR.
S.Bliuvaitė-Šulcienė akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui būtų skirta ne mažesnė nei 1 500 eurų bauda ar bet kokio dydžio bauda už pakartotinį pažeidimą, toks juridinis asmuo nebebūtų laikomas atitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad įmonė negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalėtų gauti paramos gavėjo statuso, o jei tokį turi – jis būtų panaikinamas, būtų taikomi ilgesni mokestinio patikrinimo senaties terminai, galėtų būti apribotas tam tikrų licencijų išdavimas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu įmonė – statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas rangovas pažeis savo pareigas užtikrinti visų statybvietėje esančių asmenų identifikavimą, galės būti skiriama tiek Užimtumo įstatyme numatyta bauda juridiniam asmeniui, tiek ir Administracinių nusižengimų kodekse nurodyta bauda juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam fiziniam asmeniui. Tiesa, jei konkretaus pažeidimo atveju nebus nustatyta juridinio asmens vadovo kaltė, jam bauda nebus skiriama“, – kalba advokatų kontoros TGS Baltic Nekilnojamojo turto, statybos ir aplinkos apsaugos specializacijos grupės vadovė.
Sutarčių svarba
Atsižvelgiant į netrukus įsigaliosiančius teisinio reguliavimo pokyčius, yra labai svarbu sudaromose rangos sutartyse aptarti, kas bus atsakingas už statybvietėje esančių asmenų identifikavimą, taip pat kitas su tuo susijusias statytojų (užsakovų) ir rangovų teises, pareigas ir atsakomybę.
„Iki šiol rangos ir subrangos sutartyse nebuvo įprasta aptarti su nelegaliu darbu susijusių aspektų. Dažniausiai tebūdavo bendro pobūdžio nuostatos apie teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimą. Nuo šiol statytojai (užsakovai) turėtų būti suinteresuoti su rangovais sudaromose rangos sutartyse užsitikrinti savo teisių apsaugą tuo atveju, jeigu rangovas tinkamai nevykdo skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų.
Iki šiol rangos ir subrangos sutartyse nebuvo įprasta aptarti su nelegaliu darbu susijusių aspektų.
Savo ruožtu rangovai turėtų būti suinteresuoti su subrangovais sudaromose subrangos sutartyse taip pat užsitikrinti savo teisių apsaugą, jeigu subrangovai neužtikrina, jog jų darbuotojai, atlikdami statybos darbus, turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ar jame užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus“, – pasakoja S.Bliuvaitė-Šulcienė.
