Vienu populiariausių šildymo sprendimų šiuo metu laikomi šilumos siurbliai oras-vanduo, imantys energiją iš lauko oro, o sugeneruotą šilumą perduodantys į grindų ar radiatorių vandeninę šildymo sistemą.
Pasak specialistų, šilumos siurbliai yra lengvai integruojami į esamą namo grindinio ar radiatorinio šildymo sistemą, tačiau senų namų savininkams pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar ši nuo 3000 eurų prasidedanti investicija tinkama jų būstui.
Šiluma prarandama per šalčio tiltus ir nesandarumus
„Šilumos siurbliai oras-vanduo itin efektyviai veikia A, A+, A++ energetinės klasės name. Teisingai parinktas šilumos siurblys 90–95 proc. laiko veikia efektyviai ir užtikrina komfortišką temperatūrą. Ne veltui toks šildymo būdas yra populiarus Skandinavijoje, kur gerokai atšiauresnės žiemos nei Lietuvoje“, – pasakoja Mindaugas Beniušis, „Nordis“ šilumos siurblius Lietuvoje platinančios „Baltic Refrigeration Group“ Šildymo ir kondicionavimo skyriaus vadovas.
Anot jo, didžiausius šilumos siurblio naudojimo kaštus sudaro elektros energijos kaina – lauko temperatūrai nukritus gerokai žemiau 0 °C, siurblio kompresorius nebepajėgus pernešti reikiamo šilumos kiekio, tuomet trūkstamą šilumos kiekį padeda sugeneruoti elektriniai tenai.
„Aukštos energetinės klasės name elektrinių tenų pagalbos šildymo sezono metu prireikia itin retai, tad elektros energijos sąnaudos smarkiai neišauga. Tačiau montuojant šilumos siurblį senos statybos name susiduriama su dideliais šilumos nuostoliais – šiluma išeina per nesandarius langus, sienas, neapšiltintą stogą ar pamatus. Tad šilumos siurbliu šildant kiaurą kaip rėtis namą, šildymas bus itin brangus, nes siurbliui nuolat turės padėti elektrinis tenas, kad pasiektų norimą temperatūrą“, – komentuoja M.Beniušis.
Anot specialisto, renovuojant seną namą ne visada bus pasiektas laukiamas rezultatas, nes net ir pakeitus senus langus į sandaresnius ar apšiltinus namo sienas, vis tiek liks senos statybos technologinis brokas – šalčio tiltai.
„Vertinant senos statybos namą reikia atsižvelgti į daugybę niuansų: ar sandarus jo stogas, ar tinkamai apšildytas rūsys – gal visa šiluma naudojama ne pirmo aukšto grindims, o rūsio luboms šildyti? Tokiu atveju joks modernus įrenginys neprišildys tiek, kad visame name būtų komfortiška temperatūra. Kartais kokybiškai renovuoti seną namą technologiškai nėra įmanoma, nes pridaryta klaidų statybų metu. Tačiau, jei pavyksta pagerinti namo energetinę klasę, šilumos siurblys gali būti puikus pasirinkimas“, – tvirtina M.Beniušis.
Šildymo specialistas skaičiuoja, kad šiuolaikiniame sandariame, rekuperaciją turinčiame name, šilumos nuostoliai siekia iki 20 proc. (priklausomai ir nuo rekuperatoriaus naudingumo koeficiento), tuo tarpu žemesnės energetinės klasės name šilumos nuostoliai yra žymiai didesni. Kiekvienu atveju namo šilumos nuostolius reikėtų vertinti individualiai – jų nenusako nei statybos metai, nei naudotos statybinės medžiagos.
Nepakanka radiatorių galios
Kitas iššūkis montuojant šilumos siurblį senos statybos name – seni radiatoriai. Dažniausiai senose šildymo sistemose kieto kuro katilai vandenį šildo iki 70–80 laipsnių temperatūros, tačiau šilumos siurblys vandens temperatūrą radiatoriams dažniausiai ruošia iki 45–50 laipsnių, tad to paties radiatoriaus šiluminė galia gerokai sumažėja.
„Norint įsirengti šilumos siurblį nebūtina namuose keisti senus radiatorius, tačiau gali tekti padidinti jų plotą, t.y. sumontuoti papildomų, kad jų suminė šiluminė galia būtų pakankama. Tuo pačiu reikia įvertinti namo šildymo ypatumus – jei iki tol naudotas kieto kuro katilas buvo visą laiką maksimaliai kūrenamas ir namas būdavo stipriai prišildomas, tai su šilumos siurbliu gali pasirodyti, kad namas yra gerokai vėsesnis“, – pastebi M.Beniušis.
Senos statybos name gali būti problemų ir su elektros įvado galia – norint montuoti šilumos siurblį būtina pasitikrinti, ar pakaks turimos elektros galios naujam įrenginiui. Pasak pašnekovo, vis dėlto elektros įvado galia yra opi problema ne tik senos, bet ir pakankamai naujos statybos namuose.
Atsinaujinti skatina parama
Kaip vieną iš alternatyvų senos statybos namų savininkams „Baltic Refrigeration Group“ atstovas siūlo integruoti šilumos siurblius į turimą šildymo sistemą, užuot pakeitus vieną šildymo įrenginį kitu. Tokiu atveju šilumos siurblys vasarą, rudenį, pavasarį bei nemažą dalį žiemos be problemų šildys namus ir ruoš karštą vandenį, o tik ypač šaltomis žiemos dienomis namai, dalinai arba visiškai, būtų šildomi kieto kuro katilu – kombinuotas šildymo metodas gerokai padidintų gyvenimo komfortą, nes nebereikėtų kūrenti kieto kuro katilo ištisus metus.
„Šilumos siurbliai „Nordis“ nesunkiai integruojami į senas šildymo sistemas. Be to, jie yra draugiški aplinkai – šilumos siurbliai neišskiria jokių teršalų. Jei namuose naudojama žalioji elektros energija, toks šildymo būdas yra ne tik efektyvus, bet ir tvarus. Turint omenyje, kad Lietuvoje šildymo sezonas neretai trunka 5–6 mėnesius, naujesnės šildymo technologijos padeda ir taupyti, ir gyventi ekologiškiau“, – pabrėžia M.Beniušis.
Pakeisti turimus šilumos gamybos įrenginius, naudojančius iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) į šilumos siurblius ar biokuro katilus skatina ir Aplinkos projektų valdymo agentūros parama. Į kompensaciją pretenduoja namų, baigtų statyti ir įregistruotų ne mažiau kaip prieš 5 metus, savininkai.