Klimatą kontroliuojančios sienos
A.Indinčianskis tikino, kad statybų naujovių šiuo metu yra labai daug ir viena iš jų – vadinamosios „fazę keičiančios“ sienos: „PCM arba mikronalo sienos, patalpoje esanat didesnei nei 24 laipsniai temperatūrai, šilumą pradeda gerti į save. Aukštesnės oro temperatūros namuose jau nebus – visą perteklinę šilumą sugers sienos. Tačiau vakare, kai pradės vėsti, o namuose temperatūra nukris iki 21 laipsnio, sienos tą šilumą pradės skleisti.“
Vyras pasakojo, kad minėtos sienos yra sudarytos iš gipso kartono plokščių, kurių viduje yra labai smarkiai susmulkintas parafinas. Būtent taip susmulkinto prafino pagalba vadinamos mikronalo sienos ir gali atlikti minėtą funkciją.
Aukštesnės oro temperatūros namuose jau nebus – visą perteklinę šilumą sugers sienos, – teigė A.Indičianskis.
A.Indičianskis teigė, kad šios sienos ne tik taupo šilumą ir gvventojų pinigus, bet ir yra tam tikra klimato kontrolė. Anot vyro, būtent to link ir juda naujosios statybų technologijos: „Tikslas, kad pastatai, nesvarbu, komerciniai jie ar ne, naudotų kuo mažiau energijos. Taip mažiau teršiama aplinka. Ne ką mažiau dėmesio teikiama ir patalpų vidaus mikroklimatui. Turime užtikrinti ir reikiamą drėgmės kiekį, ir tinkamą oro temperatūrą, be to oras turi būti nepersotintas anglies dvideginio.“
Atsiperkamumas – neabejotinas
A.Indičianskis pabrėžė, kad kalbant apie mažai energijos sunaudojančius namus, dažnai neteisingai vartojamos pasyvaus ir aktyvaus namo sąvokos: „Neretai sakoma, štai dabar jau prasidės aktyvių namų era, neva pasyvūs jau praeitis. Noriu pasakyti, kad aktyvaus namo pagrindas yra pasyvus, kitaip tariant, visų pirma jis turi būti pasyvus, o tik tada gali tapti aktyviu.“
Aktyvus namas, tai – pasyvus namas su alternatyviais energijos šaltiniais. Anot A.Indičianskio, būdų kaip mažinti energijos sunaudojimą statybų technologijų pagalba yra tikrai ne vienas – jų labai daug. Vyras tikino, kad nemažai pasistumėta yra pastato termoizoliacijos srityje. Tai, anot jo, norint užtikrinti pastato energetinį efektyvumą, yra vienas svarbiausių žingsnių. „Naudojant senesnes medžiagas pasyviam namui reikėdavo apie 50 cm termoizoliacijos, šiuo metu atliekama daug bandymų ir norima pagerinti medžiagų šilumines charakteristikas, kad to „kailiuko“ užtektų apie 10 cm.“
Remiantis literatūra pabrangimas siekia nuo 6 iki 10 proc. visų kaštų, – tikino A.Indičianskis.
Tiksliai pasakyti, kiek gyventojui atsieitų termoizoliacija, A.Indičianskis teigė negalintis. Anot jo, pabrangimas priklauso ir nuo kitų dalykų – nuo to, ar renovuojame senos statybos namą, ar kalbame apie naują būstą. Tačiau remiantis literatūra pabrangimas siekia nuo 6 iki 10 proc. visų kaštų. „Noriu pabrėžti, kad pabrangimą sudaro ne tik termoizoliacija, nes daugelis žmonių galvoja būtent taip.“
A.Indičianskis teigė, kad sprendimų ir technologijų yra galybė, tik žmogus turi galvoti apie save ir apie aplinką. Vyras neslėpė, kad minėti sprendimai statytojui iš pradžių atsieis brangiau, tačiau tikina, kad atsiperkamumas yra neabejotinas.
