Namų rinkoje fiksuojami rekordiniai aktyvumo rodikliai. Registrų centro duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 4 proc. mažiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pardavimo sandorių, lyginant praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį parduota 957 namų ir 2741 butų. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai namų sandorių užfiksuota birželį.
Sumažėjo butų pardavimai
„Ober-Haus“ skaičiavimais, sostinėje šiais metais turėtų būti baigtos iki 4,3–4,5 tūkst. naujų butų statybos.
Naujų butų pardavimų apimtys šių metų antrą ketvirtį buvo mažiausios nuo 2015 metų pabaigos. „Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų nupirkti arba rezervuoti 1224 naujos statybos butai pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 16 proc. mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį ir 14 proc. mažiau nei buvo realizuota per 2016 metų antrąjį ketvirtį.
„Bendriems šalies didmiesčių rodikliams įtakos turėjo ir naujo būsto kiekiu pirmaujanti sostinė, kurioje fiksuojami mažiausios naujo būsto pardavimo apimtys per paskutinius penkis ketvirčius“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Vilniuje per 2017 metų antrąjį ketvirtį parduoto ir rezervuoti 991 naujos statybos butai pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 13 proc. mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį ir beveik 16 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Tačiau pasak S.Vagonio, nepaisant smukusių pardavimo apimčių šalies sostinėje, bendri rezultatai nėra nuviliantys. 2016 metais fiksuojamos rekordinės naujų butų pardavimo apimtys sostinėje buvo susijusios ir su sparčiai augusia pasiūla, kurios didžioji dalis planuojama baigti statyti šiais metais.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, sostinėje šiais metais turėtų būti baigtos iki 4,3–4,5 tūkst. naujų butų statybos arba 15–20 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais.
Mažesnį butų pardavimo kiekį Klaipėdoje lemia ir kuklesnės statybų apimtys, - sako S.Vagonis.
„Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais pirkėjai aktyviai domėjosi ir pirko būstą iš šių metų pasiūlos, tai šiuo metu butų pasirinkimas šiemet pastatytuose ar planuojamuose baigti daugiabučiuose namuose yra sumažėjęs ir pirkėjams platesnes pasirinkimo galimybes teikia 2018 metais planuojami baigti projektai. Koks bus bendras 2018 metų pasiūlos kiekis Vilniuje, tiksliai pasakyti dar per anksti, tačiau vertinant suplanuotus ir pradėtus projektus, šiuo metu neatrodo, kad ateinančių metų pasiūla viršys 2017 metų pasiūlos rodiklius“, – teigia S.Vagonis.
Kaune augo naujų butų pardavimai
Kaune naujų butų pardavimo apimtys, lyginant su praėjusiais metais, paaugo. Plėtotojai drąsiau žvelgia į šį miestą ir šiemet žada pastatyti iki 800 naujų butų. Tai būtų didžiausias pasiūlos kiekis nuo 2008 metų, kuris leidžia augti ir pardavimo rodikliams. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 metų antrąjį ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 166 butai pirminėje rinkoje arba 15 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 63 nauji butai – tai 34 proc. mažiau nei per 2016 metų antrąjį ketvirtį.
„Mažesnį butų pardavimo kiekį Klaipėdoje lemia ir kuklesnės statybų apimtys – šiais metais turėtų būti baigtos ne daugiau nei 300 naujų butų statybos. Nors tai būtų apie 50 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais, tačiau per pastaruosius septynerius metus bendros įgyvendintų projektų apimtys rodo dar pakankamai atsargų plėtotojų požiūrį į uostamiesčio rinką“, – komentuoja „Ober-Haus“ atstovas.
Per 2010–2016 metus kasmet Klaipėdoje vidutiniškai buvo pastatoma 200 butų, tuo metu 2006–2009 metų laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo pastatyta net virš 900 butų. Palyginimui vidutinis per metus pastatytų butų skaičius 2010–2016 metais Kaune buvo 280 butų, o Vilniuje – 2,1 tūkst. butų.
Fiksuojama mažėjanti investicinė grąža iš būsto nuomos
Lyginant būsto kainų pardavimo ir nuomos kainų pokyčius šalies didmiesčiuose, pastaruoju metu galima matyti jau kitokias tendencijas nei jos buvo fiksuojamos anksčiau. Pavyzdžiui, nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose 2011–2016 metais vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu – t.y. buvo fiksuojamas spartus nuomos kainų augimas, o butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose buvo labai skirtingi.
„Sparčiai augusios butų nuomos kainos pastebimai didino tokio turto investicinę grąžą, kuri šiais metais jau rodo mažėjimo tendencijas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.
Ryškiausi pokyčiai per metus fiksuojami šalies sostinėje. 2 kambarių butų nuomos kainos per metus Vilniuje (2017 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 metų pirmuoju pusmečiu) išliko stabilios, o tokių butų pardavimo kainos augo daugiau nei 8 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje tokio turto bendrasis metinis nuomos pelningumas sudarė 5,1 proc. ir buvo 0,4 procentiniu punkto mažesnis nei 2016 metų pirmąjį pusmetį. Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir Kaune. Tokių butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo virš 7 proc., о nuomos kainos – virš 3 proc., o tai lėmė mažėjantį bendrąjį metinį nuomos pelningumą nuo 6,3 iki 6,1 proc. Tuo tarpu Klaipėdoje per metus butų nuomos kainų augimo tempas buvo spartesnis nei pardavimo kainų ir tokių butų pelningumas ūgtelėjo nuo 5,8 iki 6 proc.
„Kadangi Vilniaus ir Kauno būsto rinkos yra spartesnio pardavimo kainų augimo stadijoje, o situacija finansų rinkoje yra palanki įsigyjantiems turtą, tai tikėtina kad ir artimiausiu metu bus galima stebėti investicijų grąžos mažėjimą šiuose šalies miestuose. Tačiau net ir mažėjanti grąža iš turto nuomos vargu ar gali iš esmės atbaidyti norinčius investuoti į būsto nuomos segmentą. Net ir sumažėjusi investicinė grąža vis dar išlieka patraukli ir vilioja potencialius investuotojus ne tik konkrečiomis metinėmis pajamomis ir jų grąžos rodikliais, bet ir augančia turto verte – investuotojus gali tenkinti mažesni pelningumo rodikliai vien dėl lūkesčių, kad jų turimo turto vertė ateityje augs“, – teigia S.Vagonis.
