Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ne į biudžetą, o į šešėlį: legaliai būstą nuomoja tik iki 15 proc. nuomotojų

Šią savaitę paskelbti kovos su šešėline ekonomika rezultatai. Vyriausybė sako, kad į dienos šviesą ištraukta per pusė milijardo eurų. Tačiau džiūgauti verta ne dėl visų sričių. Štai nelegali būsto nuoma klesti ir toliau.
Perkūnkiemis
Perkūnkiemis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kvietimai nuomotis butus kabo kone kiekviename studentų bendrabutyje, o norinčiųjų juos išsinuomoti skelbimai – daugiabučių skelbimų lentose. Socialiniuose tinkluose nuomininkų ir nuomotojų paieškos – taip pat kasdienybė. Tačiau, nemažėjant būstų nuomos paklausai, nemenksta ir problemos ją įteisinant.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legaliai būstą nuomoja tik iki 15 proc. nuomotojų, tad šešėlis šioje srityje – milžiniškas.

„Negalėčiau pasakyti, kad situacija kinta į gerąją pusę, kadangi verslui nėra įdomu dalyvauti šioje veikloje. Plačiu mastu konkuruoti su juodąja nuomos rinka yra beveik nerealu. Nes įmonė, kuri turi mokėti daugybę mokesčių, yra nekonkurencinga net regionuose, jau nekalbame apie Vilnių“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Pajamos, gaunamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus, turi būti apmokestinamos. Kiek žinau, VMI tokią informaciją renka ir, jei dar šešėlyje nuomos yra daug, tai čia yra ta kryptis, kuria VMI turėtų padirbėti“, – tikina premjeras Algirdas Butkevičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Perkūnkiemis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Perkūnkiemis

Pasak premjero, jei per pastaruosius metus sugebėta šešėlinę ekonomiką sumažinti apskritai, būstų nuomos rinka neturėtų būti išimtis. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai tikina, kad kasmet iš šešėlio ištraukiama vis daugiau nuomotojų. Jie įsigyja verslo liudijimus ir toliau veiklą vykdo teisėtai.

Tačiau nelegali būstų nuoma – ne vienintelė problema. Sutarčių nesudarymas tarp nuomotojų ir nuomininkų – dar vienas rūpestis. Pasak teisininkų, įsikeliant gyventi į svetimą butą, sutartį galima sudaryti ir žodžiu, ir raštu. Tiesa, raštiška sutartis negarantuoja, kad nuomotojas sumoka mokesčius valstybei. Tačiau kilus konfliktui, tai galima išsiaiškinti.

„Įrodyti nuompinigių mokėjimą pagal žodinę sutartį yra labai sudėtinga. Nes nuomininkas gali pasinaudoti tokia galimybe ir paklausti, ar jūs deklaravote tokius mokesčius valstybei?“ – sako advokatas Ignas Vėgėlė.

Ekspertų teigimu, Lietuvai būtų naudinga vadovautis Vakarų Europos šalių, ypač Vokietijos, pavyzdžiu. Sukūrus valstybei priklausančių būstų nuomos fondą, jį būtų paprasta išnuomoti ir rinkti mokesčius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?