Registrų centro duomenimis, liepą bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo didesnis ne tik už birželį, bet ir už praėjusių metų liepą.
Iš viso per liepos mėnesį visoje šalyje šiemet įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – tai beveik penktadaliu didesnis rezultatas nei šių metų birželį ir beveik dešimtadaliu didesnis nei 2019 metų liepą.
„Galima teigti, kad rinka pamažu sugrįžo į sau įprastas vėžes. Vis dėlto, karantino laikotarpiu fiksuotas įregistruotų sandorių skaičiaus sumažėjimas lemia tai, kad bendras šių metų rezultatas vis dar yra mažesnis nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais“, – pranešime žiniasklaidai sakė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Metai gali baigtis 2018-ųjų rezultatais
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ ir „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje liepą parduoti ar rezervuoti 335 butai.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko teigimu, šį mėnesį rinkoje atšauktos 29 butų rezervacijos. Tai ketvirtadaliu daugiau nei birželį (290 pardavimų, 28 atšaukimai) bei 4–5 kartus daugiau nei karantino metu balandį bei gegužę.
„Žvelgiant į balandžio, gegužės, birželio ir liepos rodiklius, matyti, kad sostinėje aktyvumo atsigavimas yra nuoseklus“, – tikino „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ skaičiuoja, jog liepą parduota 338 naujų butų – 40 procentų daugiau nei birželį, kai parduoti 242 butai. Gegužės mėnesį naujų butų parduota tik 101, o balandį fiksuotas antirekordas – 22 butų pardavimai.
„Hanner“ skaičiuoja, jog liepą parduota 338 naujų butų – 40 procentų daugiau nei birželį, kai parduoti 242 butai. Gegužės mėnesį naujų butų buvo parduota tik 101, o balandį fiksuotas antirekordas – 22 butų pardavimai.
„Iš didėjančių pardavimų matyti, kad po karantino pirkėjų nuotaikos skaidrėja, atsiranda daugiau optimizmo“, – sakė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
T.S.Kvainicko teigimu, nors pardavimai yra apie 20 proc. mažesni nei 2019 metų liepą, dabartinis mėnesinis rezultatas, išlaikytas iki metų pabaigos, leistų pasiekti beveik 4 tūkst. butų metinius 2020-ųjų pardavimus. Tai ilgą laiką buvo norma Vilniaus mieste.
Jam antrino A.Avulis. „Hanner“ skaičiuoja, jog per septynis šių metų mėnesius Vilniuje buvo parduoti 2050 nauji butai, praeitais metais per tą patį laikotarpį – net 3297 butai. Dėl rinkos sukrėtimų pardavimai šiais metais krito 38 proc., bet liko labai artimi 2018 metų pardavimams, kai buvo parduoti 2074 butai.
Plėtotojams – nelengvas sprendimas
Kita vertus, anot T.S.Kvainicko, ir toliau išlieka neaišku, kaip greitai rinka galės atsigauti ir kuris skaičius taps nauju „atskaitos tašku“ mėnesio pardavimuose.
„Pasiūlos padidėjimas Vilniuje liepos mėnesį nėra fiksuojamas, tad neparduoto būsto sandėlis sumažėjo iki 4881 buto. Šią NT plėtotojų siestą vertėtų sieti su pandemija. NT plėtra – inertiškas procesas, kurio pokyčiai atsilieka nuo pardavimų tempo keliais mėnesiais. Tikėtina, kad nauji būsto projektai, kurie turėjo startuoti metų viduryje, galėtų į rinką patekti metų pabaigoje, jeigu ekonominė situacija šalyje dėl pandemijos vėl nepablogės“, – įsitikinęs T.S.Kvainickas.
R.Reginis prognozuoja, jog aktyvesni pirkėjai gali paskatinti plėtotojus atnaujinti sustabdytus projektus, tačiau jie bus itin atsargūs ir norės įsitikinti, kad rinkos atsigavimas yra tvarus ir investicijos pasieks rinką tinkamu metu.
„Plėtotojai mato atsigaunančią rinką, tačiau tuo pat metu vėl fiksuojamas augantis užsikrėtimų koronavirusu skaičius bei vis dažniau kalbama apie antrąją pandemijos bangą. Todėl jie turi priimti nelengvus sprendimus: pasinaudoti gerėjančia situacija ir įgyti pranašumo ar palaukti rudens, kai situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje taps aiškesnė“, – teigė jis.
Kaune ir Klaipėdoje prastėjo likvidumas
„Ober-Haus“ skaičiuoja, jog liepą Kaune buvo parduoti 56 nauji butai, o „Inreal“ – 27. Tai – 2 kartus prastesnis rezultatas nei praėjusį mėnesį ir penkis kartus prastesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Užsitęsusi pardavimų stagnacija neigiamai veikia ir likvidumo indeksą Kauno mieste. Prieš metus šis rodiklis siekė 1,10, praėjusį mėnesį – 1,22, dabar – jau 1,45. Didžiausią įtaką indekso reikšmės pablogėjimui turėjo ir rekordinis 2019 metų liepos mėnesis (indeksas paremtas 12 mėnesių pardavimais), kai per mėnesį buvo parduota daugiau butų (153) nei šiemet nuo karantino pradžios. Pasiūlos padidėjimas liepos mėnesį laikinojoje sostinėje nėra fiksuojamas“, – teigė T.S.Kvainickas.
O Klaipėdoje karantino laikotarpiu iš esmės pavyko išvengti rezervacijos atšaukimų, tačiau per liepą buvo atsisakyta 8 naujų butų pirkimo. „Inreal“ skaičiuoja, jog liepą Klaipėdoje parduota 11 naujų butų, o „Ober-haus“ – 35 butai.
„Likvidumo indeksas Klaipėdoje dėl netolygių pardavimų pasižymi nuolatiniais svyravimais ir šiuo metu siekia 1,42. Lyginant su birželiu indekso reikšmė suprastėjusi (1,36), tačiau geresnė nei 2019 metų liepą (1,60). Birželio–liepos mėnesių sandūroje rinkai buvo pasiūlyti 28 nauji ekonominės klasės butai rytinėje Klaipėdos dalyje“, – skaičiuoja T.S.Kvainickas.
Panoro didesnių butų
Mantas Mikalauskas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ rinkos analitikas, 15min teigė, jog liepą įmonė pardavė 15 butų, kai praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu buvo perleista 18 butų.
„Pardavimų dinamiką vertiname teigiamai, nes jaučiame rinkos atsigavimą ir kur kas pozityvesnius gyventojų lūkesčius. Pastebėjome, kad pandemijos laikotarpiu vartotojai mūsų projekto internetiniame puslapyje praleido dvigubai daugiau laiko, nei įprasta. Tad didelė dalis jų jau spėjo išsirinkti būstą ir pasibaigus karantinui pas mus atėjo su labai aiškiais poreikiais“, – sakė jis.
Be to, anot M.Mikalausko, ėmė ryškėti ir didesnis gyventojų poreikis erdvesniems butams. Ilgą laiką įmonėje buvo matoma tendencija, kad žmonės perka kambarius ar funkciją, o ne kvadratinius metrus.
„Prioritetas buvo skiriamas 42 kv. m dviejų kambarių butui, o ne 50 kv. m vien dėl to, kad jis kainuoja pigiau, o funkciją iš esmės atlieka tą pačią. Dabar žmonės pamatė, kad erdvė ir atskiras kambarys gali būti būtinybė, nes dirbti ant lyginimo lentų nėra pats patogiausias būdas.
Turime pavyzdį, kai pora užsirezervavusi 2 kambarių butą mūsų vystomame „Paupio“ projekte paprašė parodyti didesnius būstus, nes karantino metu persiorientavo į darbą iš namų ilgesniam laikui“, – aiškino jis.
Akyse – optimizmas
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sakė, kad 2020 metų liepą Vilniuje ir Kaune pardavė (rezervavo) 29 turtinius vienetus (17 – Kaune, 12 – Vilniuje). Praėjusių metų liepą rezultatas buvo lygiai toks pat – buvo parduoti 29 turtiniai vienetai (5 – Kaune, 24 – Vilniuje).
„Mūsų atveju, visiškas sutapimas: rezervavome lygiai tiek pat, kiek ir pernai. Rezultatu esame patenkinti, nes visos pirminės rinkos rezultatas ir atsigavimas – daug žadantis, netgi viršijęs mūsų pačių darytas prognozes. COVID-19 situacijos negalima tapatinti su prieš 12 m. buvusia krize, reikėtų laikyti labiau „techniniu sustojimu“.
Žvelgiant į ateitį, antrosios bangos kontekste, vienas pagrindinių dalykų – žmonės jau pažįsta karantiną, ribojimus ir nebebus tokio staigaus šoko, todėl būsime visi žymiai stipriau pasiruošę. Žinoma, jeigu antroji banga būtų keleriopai didesnė, tai paveiktų visą žemyno ekonomiką ir, natūralu, „kaskaduotų“ į NT sektorių. Tačiau, vertinant tik Lietuvos kontekstą, esame maža valstybė su „klusniais“ ir pilietiškais gyventojais, todėl, tikėtina, ir vėl suvaldytumėme virusą sėkmingai, kaip tai parodė pirmosios bangos pavyzdys“, – įsitikinęs jis.
„Omberg“ pardavimų vadovė Kristina Karbauskaitė 15min sakė, kad 2020 metų liepos mėnesį įmonės butų pardavimai Vilniuje siekė 26 vnt. – tai 13 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (2019 m. liepą pardavė 30 butų ir kotedžų). Tačiau ji tikina, kad šią liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras susidomėjimo lygis butais netgi išaugo.
„Fiksavome apie 10 proc. daugiau susidomėjimą objektais parodžiusių potencialių pirkėjų. Optimizmo augimą gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje stebime jau antrą mėnesį iš eilės. Po karantino ribojimų gyventojai greitai grįžo į butų apžiūras ir vėl ėmė rodyti susidomėjimą, tad tikimės tolimesnio rinkos atsigavimo“, – sakė ji.
Martynas Samauskas, „Build Me“ direktorius 15min sakė, kad dar iki pandemijos pradžios ir jai stabdyti skirto karantino buvo sutarta dėl didžiosios dalies tuo metu turėto būstų sandėlio pardavimo.
„Dėl karantino apribojimų šiek tiek užsitęsė galutinių – notarinių – sutarčių pasirašymas su klientais. Mūsų vertinimu, tai yra natūralu, nes tokiu laikotarpiu didžiausią dėmesį jie turėjo skirti prisitaikymui prie pakitusių aplinkybių ir rūpesčiui savo bei artimųjų sveikata. Situacijai laisvėjant, per gegužę, birželį ir liepą, užbaigėme šių sutarčių pasirašymą ir dabar esame pardavę 49 būstus arba daugiau kaip 95 proc. „Lagom Lofts“ esančių būstų asortimento. Artimiausiu metu tikimės parduoti ir likusią jų dalį“, - aiškino jis.
