Praėjusiais metais sučiupti 154 būsto nuomotojai, kurie nemokėjo mokesčių valstybei. Tai padaryta tiek gavus pranešimus, tiek nagrinėjant skelbimus internete.
„Yra nustatomi tie asmenys, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių“, – 15min aiškino VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Pernai į biudžetą būsto nuomotojai turėjo sumokėti papildomai 90 tūkst. eurų.
2018 metais, VMI teigimu, buvo stebėti ir tebestebimi 143 asmenys dėl galimai neapskaitomų nekilnojamo turto nuomos pajamų ir surinkta 36,5 tūkst. eurų.
Be to, VMI duomenimis, šiemet bene tūkstančiu padaugėjo įsigijusių verslo liudijimus siekiant nuomoti būstą neteikiant apgyvendinimo paslaugų – pernai tokių buvo 8878, o šiemet – 9896.
„Žvelgiant į bendrą NT nuomos rinkos situaciją, gyventojų, kurie įsigyja verslo liudijimus nekilnojamo turto nuomos veiklai, skaičius kasmet didėja. Taip pat auga ir iš NT nuomos veiklos deklaruojamų pajamų suma“, – sako S.Aliukonytė-Šnirienė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros (LNTPA) asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pritaria VMI specialistei dėl augančio sąmoningumo. Tiesa, jo nuomone, būsto nuomos rinkai didelę įtaką padarė tarptautinės kompanijos, kurios rūpinasi darbuotojų apgyvendinimu.
„Nuomininkai nori sutarčių, legaliai mokėti už nuomojamą turtą. Tai susiję ir su tuo, kad vis daugėja žmonių, kuriems įmonės išnuomoja butus. Ar užsienio kapitalo įmonės, ar didesnes pajamas gaunantys tikrai netaupo ir nerizikuoja. Bet matyčiau pasikeitimą ir iš tos pusės, kad patys nuomotojai dažniau sudaro galimybę pasirašyti sutartį, turi ir pateikia veiklos liudijimą“, – 15min sakė jis.
Be to, užsienio kapitalo įmonės, ieškančios apgyvendinimo savo darbuotojams, padarė įtaką ir plėtotojams. Šiemet keli nekilnojamojo turto plėtotojai paskelbė planus statyti nuomojamo būsto daugiabučių projektus ir tai, M.Statulevičiaus nuomone, atkeliavo dėl į rinką ateinančių naujų vardų.
„Yra spaudimas iš tų kompanijų, iš juridinių asmenų, kurie nori turėti savo darbuotojams nuomojamą būstą. Jie nenori pirkti turto, nes sąlygos keičiasi, bet nori įkurdinti kokybiškai atliepdami jų poreikius. Jeigu jie moka atlyginimą virš 2 tūkst., tai ir būstą nori nuomoti atitinkamos kokybės ir turbūt netoli darbo“, – kalbėjo jis.
