Vaikai ne visada pageidaujami
„Nenorim, ir viskas, negi privalome aiškinti, kodėl“, – paklaustas, kodėl nepriima nuomininkų su vaikais, nemandagiai rėžė buto Kaune, Žaliakalnyje, savininkas.
Tokią ar panašią tiradą tėvams tenka laikas nuo laiko išgirsti. Kai kurie savininkai nurodo skelbimuose, kad nepageidauja mažų vaikų. Skelbimų portaluose tokių skelbimų apstu.
Nenorim ir viskas, negi privalome aiškinti, kodėl, – paklaustas, kodėl nepriima nuomininkų su vaikais, nemandagiai rėžė buto Kaune, Žaliakalnyje, savininkas.
Pavyzdžiui, butą Jeruzalės mikrorajone savininkai nuomoja porai be vaikų arba su vaiku, vyresniu nei 10 metų. Tiesa, į skelbimą įdėtos ir vaikų žaidimo aikštelės nuotraukos, apačioje, kaip kad įprasta, nurodytas atstumas iki artimiausių darželių ir mokymo įstaigų. Kitaip tariant, visiškai bevertė informacija.
Portalo Aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė pasakojo, kad pastebi skelbimų, kuriuose nurodoma, kad nepageidaujami nuomininkai su vaikais arba gyvūnais. Tiesa, dažniausiai skelbimuose išvis nėra patikslinta, kokių nuomininkų šeimininkai pageidauja. Kartais nurodoma, kad būtų teikiamas prioritetas, tarkime, dirbantiems asmenims, jaunai porai ar pan.
Dažnai, V.Steponavičiūtės teigimu, specialūs pageidavimai, jeigu jų yra, nurodomi jau telefonu.
Mažą mergaitę auginantis Gintautas susidūrė su tokia situacija – turint vaikų išsinuomoti būstą yra gerokai sudėtingiau.
„Kai tik geras variantas, taip iškart parašyta, kad nepageidaujami gyvūnai ir vaikai. O pas mus metukų mergaitė. Už ką žmonės tuos vaikus nuvertina, palygina su gyvūnais man nesuprantama“, – 15min pasakojo Gintautas.
Su vaikais pasirodyti gėda
Tai yra kažkoks kaip pažeminimas tų jaunų šeimų, kurios turi vaikus, – apie komplikuotas gyvenamosios vietos paieškas pasakojo jaunas tėtis.
Viena moteris jam pareiškė, kad daugiau niekada neturės reikalų su vaikais, nes jai po paskutinių nuomininkų teko išmesti čiužinį. Kiti savininkai aiškina, kad žmones su vaikais iškraustyti yra sunkiau.
„Kelis kartus mums taip sutapo, kad, norėdami nuvažiuoti ir apžiūrėti būstą, pastebėdavome, kad yra toks reikalavimas. Susinervinau po vieno pokalbio su vienu šeimininku. Jis Antakalnyje, individualiame name, nuomoja butą. Jis mums paaiškino, kad jokių gyvūnų ir jokių vaikų. O joks, matau, remontas kaip ir nedarytas. Tai yra kažkoks kaip pažeminimas tų jaunų šeimų, kurios turi vaikus“, – apie komplikuotas gyvenamosios vietos paieškas pasakojo jaunas tėtis.
Pasak jo, su tokia pačia problema susiduria ir jo draugai, turintys vaikų.
„Su vaikais tarsi gėda. Pasikalbame su draugais, kurie turi daugiau vaikų, vaikšto su trimis vaikais, tai žiūri visi su gailesčiu, koks čia vargšas žmogus, daugiavaikė šeima. Vienas vyresnis savininkas sakė, kad šiuolaikinius vaikus auklėja taip, kad jiems viskas leidžiama, viskas galima, tai ne, tokių nereikia, sugadins, sudraskys. Kai taip pasiklausai, tai svyra rankos. Kokiuose mes gūdžiuose laikuose gyvename, kai viso to negalima išspręsti teisinėmis priemonėmis. Galėtų į sutartį įtraukti punktą, kad, esant sugadinimams, jie būtų kompensuojami“, – kalbėjo vyras.
Baimės – nepagrįstos
„Didžiausia rizika ir baimė – apgadintas turtas, pavyzdžiui, sugadintas parketas, sudaužyta indauja ar televizorius, apgadinti baldai“, – 15min sakė Domoplius.lt projekto vadovė Ieva Basokė.
Ji mano, kad visos baimės yra nepagrįstos.
„Žmogus, kuris nuomoja būstą, turi verslą, o visas verslas turi savo rizikų. Negali juk tikėtis, kad kiti gyvens tavo bute kaip vitrinoje ir stengsis per daug nevaikščioti, kad nesugadintų parketo arba, nusipirkę naują papildomą baldą, nešdami netyčia nenubrėš sienos. Niekas nėra suinteresuotas buto gadinimu, bet nelaimių gali atsitikti visada tiek nuomininkui, tiek pačiam šeimininkui“, – aiškino ekspertė.
Ji aiškino, kad nuo visų rizikų ir baimių apsaugoti padeda tinkamai paruošta sutartis, kurioje reikia nurodyti, kas bus laikomas atsakingu už tam tikrą būstui padarytą žalą. Kaip savininkai apsidraudžia nuo šių rizikų?
„Dažnai prašoma sumokėti depozitą dviejų ar trijų mėnesių, kartais mėnesio, kuris būtų grąžintas pasibaigus nuomos periodui ir įvertinus, ar tikrai niekas nebuvo apgadinta. Taip pat, žinoma, apdraudžia ir sutartis, kurioje surašoma, kartais nufotografuojama nuomojamo buto būklė prieš nuomą“, – kalbėjo I.Basokė.
Pasak jos, būstų savininkai yra labai aiškiai pasiskirtę – noriai priima vaikus arba nepriima.
„Kodėl taip yra – labai sunku atsakyti. Dažniausiai nepilnamečių vaikų nenori vidutinės ir aukštesnės klasės būstų savininkai, nei ekonominės. Galbūt daugiau investavę į įrengimą žmonės turi daugiau baimių, bijo didesnių išlaidų. Tačiau pasirašius sutartis ir aprašius galimas žalas bei jų atlyginimus – tokie dalykai neturėtų gąsdinti nei vienos pusės“, – sakė ekspertė.
Būstą galima apdrausti
Norint apsisaugoti nuo galimos žalos, galima būstą ir apdrausti, nurodant, kad tai yra nuomojamas NT. Tiesa, kaip 15min nurodė Audronė Vaitkevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ Būsto draudimo portfelio valdytoja, tokiam būstui taikomi papildomi rizikos vertinimo kriterijai. Nuomininkai taip pat gali apsidrausti ir savo turimą namų turtą, tai yra daiktus, tačiau tai jau reikia daryti atskira draudimo sutartimi.
„Lietuvos draudimas“ siūlo apsidrausti būstą priklausomai nuo gyventojo poreikių ir pasirinkti tinkamiausią variantą – nuo minimalios iki maksimalios apsaugos. Pagrindinės rizikos, nuo kurių draudžia būsto draudimas yra keturios – tai gaisras, vandens užpylimai ar kitos vandens žalos, gamtos jėgų sukelti nuostoliai, vagystės. Pagal tai, ar name, ar bute gyvena žmogus, galima pasirinkti daugiau rizikų, pavyzdžiui, butų gyventojams ypač aktualus yra civilinės atsakomybės draudimas, kuris padengia nuostolius, dėl jūsų kaltės padarytus kitų būstų savininkams (dažniausiai – užliejimai)“, - aiškino A.Vaitkevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad apdraudus nuomojamą būstą, nuomininkui pereina visos pareigos rūpintis tuo turtu kaip savu. Kitu atveju, draudimas įgyja teisę išieškoti nuostolius dėl, pavyzdžiui, vandalizmo ar kitų panašių veiklų.
Diskriminacijos nėra
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sakė sulaukusi Gintauto kreipimosi. Tai yra ne pirmas atvejis, tiesa, padėti kontrolieriai šiuo klausimu negali, nes diskriminacija dėl šeiminės padėties nepatenka į Lygių galimybių įstatymo veikimo sritį. Lygių galimybių įstatyme yra numatyta 14 pagrindų, dėl kurių draudžiama asmenis diskriminuoti.
Tačiau į tarnybą nuolat kreipiasi asmenys, kurie juto diskriminaciją dėl savo šeiminės padėties, mažų vaikų.
„Kelis kartus kreipėsi pareiškėjai, kurie susidūrė su nepalankia kainodara vandens parkuose ar baseinuose, kuomet šeimoms taikomos nuolaidos nebuvo pritaikytos dėl neatitikties, kas laikoma ir kas nelaikoma šeima. Paslaugų teikėjai buvo numatę konkretų šeimos apibrėžimą, kiek turi būti suaugusių asmenų ir kiek vaikų ir, pavyzdžiui, mama su trimis vaikas, nebuvo laikyta šeima ir dėl to nuolaidos negavo“, – pasakojo M.Jurkutė.
Taip pat tarnyba sulaukė skundo moters, kuri buvo su vaiko vežimėliu išvaryta iš kosmetikos parduotuvės. Jai neva buvo pasakyta, kad vaikas gali sugadinti, išvartyti prekes.
„Panašaus kreipimosi esame sulaukę ir dėl restorano, kuris atsisakė įleisti šeimą su mažais vaikais, nes jie kelia triukšmą ir nepatogumų kitiems lankytojams. Pernai kreipėsi moteris, kuri pasakojo, kad įmonėje, kurioje dirba, taikoma priedų prie atlyginimo metų pabaigoje mokėjimo sistema, pagal kurią priedai mokami tiems darbuotojams, kuriems per visus metus nėra nė karto išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Moteris sakė, kad tokiu būdu nepalankesnėje situacijoje atsiduria darbuotojai, turintys mažų vaikų, nes dažniausiai nedarbingumo pažymėjimas reikalingas dėl vaikų ligų ir poreikio juos slaugyti“, – pasakojo moteris.
Taip pat dažnai kreipiasi žmonės, pokalbio dėl darbo metu išgirdę klausimus apie savo šeiminę padėtį.
„Pernai buvome nustatę pažeidimą dėl netinkamos darbuotojų anketos, kurioje, be kitų diskriminuojančių pagrindų (tokių kaip amžius, tautybė, neįgalumo lygmuo), buvo klausiama ir apie šeiminę padėtį. Tiesa, šios situacijos šiek tiek skiriasi nuo pastarųjų minėtų atvejų, nes darbdavių klausimai apie šeiminę padėtį, šeimos planus ar vaikų amžių užduodami beveik išimtinai tik moterims. Todėl tokiais atvejais tyrimai dėl galimo lygių galimybių pažeidimo atliekami lyties pagrindu“, – pasakojo M.Jurkutė.
