„Citadele“ banko duomenys rodo, kad pernai išduotų būsto paskolų apimtis, palyginti su 2019 m., išaugo 33 procentais. „Praėjusiais metais būsto rinka Lietuvoje, nepaisant laikino kritimo pavasarį, išliko aktyvi. Atslūgus pirminiam išgąsčiui dėl pandemijos, gyventojai vėl aktyviai domėjosi būsto finansavimo galimybėmis ir kreipėsi dėl paskolų.
Didžioji dalis – maždaug 70 proc. – gyventojų siekė gauti paskolą pirmajam būstui įsigyti, dažniausiai pirko butą ir skolinosi vidutiniškai 80 tūkst. eurų“, – pasakoja „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.
Rekordinė sandorių suma
Apibendrindamas praėjusių metų būsto rinkos rezultatus nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pandemijos kontekstą, 2020 m. būsto rinkai buvo patys geriausi per visą Lietuvos istoriją. Palyginti su 2019-aisiais, pernai bendras būsto pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje sumažėjo 5 proc., tačiau būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas ir sudarė 2,2 mlrd. eurų – 5 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Per metus butų kainos šalies didmiesčiuose išaugo 4,1 proc., o Vilniuje dar labiau – 4,8 procento, – sako A.Kiškūnas.
„Nemažėjanti paklausa pernai lėmė ir tolesnį būsto kainų augimą. Per metus butų kainos šalies didmiesčiuose išaugo 4,1 proc., o Vilniuje dar labiau – 4,8 procento. Reikėtų išskirti ir pajūrio kurortus – Palangą bei Šventąją. Čia būsto pardavimų apimtis didėjo net trečdaliu. Tai, matyt, tiesiogiai susiję su susidariusia epidemiologine situacija ir žmonių noru turėti antrą būstą atostogoms ar nuotoliniam darbui“, – sako A.Kišūnas.
Pandemija pakeitė derybas dėl finansavimo
D.Burdaitis atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais pandemija lėmė ir su būsto paskolomis susijusių paslaugų teikimo pokyčius. Pandemija galutinai perkėlė būsto paskolos suteikimo procesus į skaitmeninę erdvę. Be to, sparčiai daugėjo atvejų, kai paskola buvo išduodama klientui nė karto fiziškai neatvykus į banko skyrių. Konsultacijos su banko specialistais, derybos, dokumentų pateikimas ir jų pasirašymas vyksta nuotoliniu būdu.
Matome, kad fizinis, asmeniškas kontaktas nebėra toks reikšmingas, svarbiausia – banko veiksmų ir sprendimų greitis, – teigia D.Burdaitis.
„Šiuos sprendimus siūlėme ir anksčiau, tačiau jų patogumą dauguma klientų įvertino būtent per pandemiją. Derybos dėl vieno svarbiausių žmogaus gyvenime sandorių tapo nuotolinės ir iš esmės persikėlė į gyventojų asmenines erdves – gauti paskolą tapo įmanoma neišėjus iš namų. Matome, kad fizinis, asmeniškas kontaktas nebėra toks reikšmingas, svarbiausia – banko veiksmų ir sprendimų greitis“, – teigia D.Burdaitis.
Prognozuoja tolesnį būsto kainų augimą
A.Kišūnas prognozuoja, kad dėl nesitraukiančios pandemijos šių metų pradžia būsto rinkoje vėl gali būti vangesnė. Visgi, kaip tikimasi, pagerėjus epidemiologinei situacijai, 2021 m. antrą pusmetį būsto rinka turėtų įgyti tvirtesnį pagrindą ir kompensuoti galimus pirmo ketvirčio praradimus. Anot A.Kišūno, 2021-aisiais būsto kainos turėtų augti panašiai kaip pernai – apie 3–4 procentus.
„Būsto kainoms augti šiemet įtakos gali turėti ir naujiems pastatams pradėti taikyti aukštesni energinio naudingumo reikalavimai, dėl kurių statybos kaštai išauga apie 5–8 procentus. Be to, prie kainų augimo gali prisidėti ir kai kuriuose miestuose plėtotojams padidėję infrastruktūros mokesčiai.
Pavyzdžiui, Vilniuje anksčiau galiojusią tvarką, kai vystytojai mokėdavo labai nedidelį – 4 eurų už 1 kv. m – socialinės infrastruktūros mokestį, tačiau turėjo įsipareigoti sutvarkyti objekto aplinką, keičia nauja mokesčių sistema. Priklausomai nuo teritorijos, kurioje statomas objektas, infrastruktūros mokestis sieks nuo 18 eurų už 1 kv. m iki 50 eurų už 1 kv. m. Šios išlaidos turbūt bent iš dalies atsispindės ir galutinėje būsto kainoje“, – sako A.Kišūnas.
Svarstantiems imti būsto kreditą
Gyventojams, svarstantiems įsigyti butą su paskola, D.Burdaitis pataria pirmiausia įsivertinti finansines galimybes. Pasak jo, tai ir turėtų būti svarbiausias argumentas priimant sprendimą skolintis dabar ar atidėti būsto įsigijimą, o ne rinkoje girdimi svarstymai apie galimą kainų augimą.
Kiekvienam ketinančiam skolintis būstui pirmiausia rekomenduojame įsivertinti nuolatines pajamas ir jų tvarumą, – pataria D.Burdaitis.
„Kiekvienam ketinančiam skolintis būstui pirmiausia rekomenduojame įsivertinti nuolatines pajamas ir jų tvarumą, naudojantis būsto paskolos skaičiuokle apsiskaičiuoti, kokio dydžio paskolos galima tikėtis. Tokie namų darbai žmogui leis ir geriau įvertinti, kokią įtaką šis finansinis įsipareigojimas darys šeimos biudžetui. Taigi jei asmens pajamos yra pakankamos ir tvarios, jei jis jau yra nusižiūrėjęs, kokį būstą norėtų įsigyti, tai ir yra tinkamiausias metas susisiekti su banko specialistais ir pasikonsultuoti dėl galimo finansavimo“, – pataria „Citadele“ banko atstovas.
Būsto, ypač pirmojo, įsigijimas yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, todėl jį priimant reikia apgalvoti ir įvertinti daug svarbių aspektų, susijusių tiek su būsto įsigijimo sandoriu, tiek su jo finansavimu.
