„Inreal“ duomenimis, vidutinė kvadratinio metro kaina Neringoje siekia apie 3 tūkst. už kvadratinį metrą. Tiesa, kainos skiriasi kiekviename mieste. Pavyzdžiui, pirkdami butą Nidoje už kv. metrą sumokėsite vidutiniškai 3-3,7 tūkstančius. Atitinkamai, Purvynėje, Pervalkoje ar Preiloje – 2.5-2.9 už kv. metrą. Palyginimui, Palangoje būsto kainos siekia apie 1,9-2,10 tūkst. eurų už kv. m, o Šventojoje – 1,2-1,4 tūkst. už kv. metrą.
Bendrovės investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius sako, kad krizė Neringos būsto rinkos, kitaip nei kitų, nepaveikė.
„Prieš krizę vidutinė kvadratinio metro kaina siekė apie 10 tūkst. litų (apie 3 tūkst. eurų – 15min past.) ir kainos išsilaikė iki šių dienų. Sandorių daug nevykdavo, rinka labai maža. Visi supranta, kad tai išskirtinė rinka, todėl kainos pakankamai stabilios ir ilgalaikės“, – sako jis.
Išskirtinė rinka
Anot A.Antanavičiaus, lyginant Neringą su kitais kurortais, jaučiama mažesnė būstų paklausa ir pasiūla. Iš kitos pusės, šias rinkas net nėra tikslinga lyginti, nes Neringa – specifinis kurortas.
„Neringoje visą laiką rinka buvo gerokai mažesnė. Tiek sandorių, tiek pirkėjų čia mažiau. Natūralu, nes, pavyzdžiui, Palangoje yra 400-500 neparduotų butų ir vyksta nuolatinės statybos, todėl yra galimybė rinktis ir kelios dešimtys butų sandorių per mėnesį nieko nestebina. O Neringoje – visiškai priešingai: specifinis segmentas. Visi žino, kad daug būsto nepristatysi, todėl laikomas kainų lygis. Yra kas gali įpirkti ir perka, ši rinka nėra orientuota į masinį pirkėją“, – pasakojo A.Antanavičius.
Jo teigimu, Neringa vilioja žmones ramybe, gamta ir kitokiu žmonių kontingentu. Tiesa, kurortas per daug priklausomas nuo sezoniškumo, todėl čia galėtų išdygti SPA gydykla ar kitoks traukos objektas, į kurį su mielu noru važiuotų žmonės ir rudenį ar žiemą.
„Būdavo minčių, kad reikėtų stipriai mažinti sezoniškumą ir pritraukti žmonių ne tik per kelių mėnesių laikotarpį. Galėtų būti, pavyzdžiui, suplanuotas SPA centras su gydyklomis ar kitos pramogos, kurios pritrauktų žmones ir ne sezono metu. Tuomet to miestelio užimtumas būtų didesnis. Tačiau, kita vertus, gal tos ramybės irgi kažkam norisi“, – svarstė analitikas.
Nauji projektai mažina senų būtų kainas
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Gyvenamojo NT ekspertas dirbantis Neringoje Ramūnas Sliekas mano, kad plėtotojai į Neringos rinką pradėjo investuoti po to, kai prieš kelerius metus buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas.
„Padaugėjo projektų, nes galbūt investuotojai turi daugiau laisvesnių pinigų, ir palengvėjo leidimų tvarka, nes kurį laiką plėtotojai paprasčiausiai bijodavo čia kažką vystyti. Ar labai išaugo paklausa? Negalėčiau taip pasakyti, bet projektų tikrai padaugėjo“, – sakė jis.
Be to, pasak R.Slieko, naujai pastatyti butai sumažino antrinėje rinkoje parduodamų butų kainas mažiausiai 15 proc.
„Antrinėje rinkoje butai yra atpigę. Atsiradus naujų butų pasiūlai, sulėtėjo pirkimas antrinėje rinkoje. O lūkesčiai tų pardavėjų liko tokie patys – jie laiko kainą, tačiau jų niekas neperka. Didelė dalis klientų orientavosi į naujus projektus ir senesnieji pasidarė mažiau paklausūs“, – tikina R.Sliekas.
