„Tai skaičiai, kurių niekas prieš metus neprognozavo. Šiai dienai parduota 5 tūkst. butų. Prognozuojame, kad per du mėnesius rinka parduos dar po 350 butų. Bet šiuo metu per mėnesį parduodama apie 500 butų ir, panašu, kad galime baigti metus su 6 tūkst. (parduotų butų)“, – trečiadienį 7-tą kartą vykstančioje Lietuvos banko (LB) konferencijoje kalbėjo „Eikos“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.
Kitąmet gali būti liūdna
Anot jo, tokiam sparčiam butų pardavimui sostinės vystytojai buvo pasiruošę. Tačiau jis mano, kad jei tokie pirkimo tempai tęsis, kiti metai „bus liūdni“.
„Vystytojai nespėja pirkti sklypų, projektuoti ir statyti. Taip, rekordiškai daug butų šiemet bus pasiūlę vystytojai – 5 tūkst. Bet pirkėjai dar aktyvesni. Šiemet pirkėjai aktyvesni už vystytojus, nepaisant to, kad vystytojai buvo pasiruošę, nemažai prisiprojektavę, didinam apimtis ir siunčiam į rinką tuos naujus butus“, – sakė M.Žibūda.
„Eikos“ duomenimis, šiuo metu sostinės vadinamajame „sandėlyje“ yra 4229 butai. Tačiau jame tik 1 iš 5 butų yra pastatytas.
„Visi kiti pardavimai vyksta biure, prie kompiuterių ir su virtualios realybės akiniais. Didžioji dalis sandorių vyksta ofise, o ne statybų aikštelėje“, – aiškino jis.
Daugiausiai būstui skolinasi vilniečiai
Tuo tarpu, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato, remdamasis Registrų centro duomenimis sakė, kad šių metų I-III ketvirčiais hipotekos, t.y. skolinantis iš banko, sandoriai sudarė 38,7 proc.
„Pernai buvo 41 proc. visų hipotekos, gyvenamosios paskirties NT sandorių. Tai atspindi ir ekonomikos pokyčius, gyventojai darosi turtingesni, gali įsigyti turtus už nuosavas lėšas“, – Lietuvos banko konferencijoje kalbėjo jis.
Iš visų sandorių, kuriems skolinamasi, daugiausiai perkama butų – 77,3 proc., o pastatus su žemės sklypu su paskola įsigyja 22,7 proc.
„Pastatai su žemės sklypais grumiasi su butais. Tai būdinga, nes visuomenė tampa turtingesnė ir ieško geresnio būsto, todėl dažnas svarsto pirkti kotedžą ar namą su žemės sklypu“, – tikino P.Ladziato.
Daugiausiai būsto su skolintomis lėšomis perka vilniečiai – 54,5 proc.
„Kituose miestuose apie trečdalis kreipiasi į bankus dėl finansavimo, o du trečdaliai visų sandorių eina už nuosavas lėšas“, – sakė P.Ladziato.
„Swedbank“ vertinimu, Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose būsto paklausa neblės. Tačiau bankas pastebi didėjantį finansavimo poreikį mažesniuose miestuose.
„Pastebime, kad mažesniuose miestuose auga finansavimo poreikis butams naujos statybos daugiabučiuose. Tik klausimas, atsiradus juos tiesiog išgraibsto ar ten auga paklausa“, – svarstė P.Ladziato.
