Hibridinis darbo organizavimas koreguoja biurų nuomininkų planus
1. Keičiasi įpročiai: dirbti galima iš bet kur
Vienas iš svarbiausių pandemijos sukeltų pokyčių – tai suvokimas, kad dirbti galima iš bet kur. Šiuo metu tik svarstoma, kaip galutinai bus organizuojamas darbas biuruose, bet jau dabar aiškus faktas, kad tai bus hibridinis darbo organizavimo būdas.
2. Didieji nuomininkai biurų neatsisako
Didieji nuomininkai, planuodami ilgalaikes veiklos perspektyvas, neatsisako biuro panaudojimo planų, bet svarsto jų organizavimo principinius pokyčius. Dėl hibridinio darbo organizavimo būdo, kuomet bus derinamas darbas biure ir laisvai pasirenkamoje nutolusioje vietoje, ploto vienam darbuotojui poreikis gali likti toks pats arba didėti. Tai priklauso nuo to ar nuomininkai atsižvelgs į ligų prevencijos reikalavimus, tačiau iki galo dar nėra aišku, kokį sprendimą priims organizacijos.
Didieji nuomininkai, planuodami ilgalaikes veiklos perspektyvas, neatsisako biuro panaudojimo planų, bet svarsto jų organizavimo principinius pokyčius.
3. Biurai tampa įmonės kultūros ir susitikimų vieta
Ateities biure bus itin svarbus atvirų darbo erdvių ir nefiksuotų darbo vietų įrengimas, kurios būtų pritaikytos skirtingoms užduotims ir veikloms. Naujų vertybių, svarbių tiek darbuotojams, tiek organizacijoms paieška ves į biuro vidaus transformacijas, nes reikės iš naujo lipdyti komandas, tvirtinti tarpusavio socialinius ryšius, skatinti darbuotojų kūrybiškumą ir pergalvoti efektyvumo bei bendradarbiavimo kėlimo galimybes.
Biurų savininkų ateities sėkmės formulė – lankstumas
1. Didesnis pasirinkimas, didesnė manevro laisvė
Dėl didėjančios biurų pasiūlos auga laisvas nuomai plotas. 2021 m. vakansijos lygis balansuos tarp 7-10 proc. ir tai taps nauja Vilniaus biurų realybe, kuri garantuos nuomininkams didesnę manevro laisvę. Tuo tarpu savininkai norėdami pritraukti ir išlaikyti nuomininkus turės pasiūlyti lankstesnes sąlygas dėl nuomos laikotarpio bei biuro ploto. Reaguoti į besikeičiančius nuomininkų poreikius neabejotinai bus didžiausias 2021 m. uždavinys, kurį savininkai turės spręsti čia ir dabar. Sprendimai pareikalaus tiek investicijų, tiek sutarčių pokyčių.
2. Seni biurai atsinaujins
Sostinės rinkoje pastebima jau atgyvenusių vieną nuomos ciklą (10 metų) biurų pastatų rekonstrukcijos pradžia. Norint toliau sėkmingai konkuruoti rinkoje su naujais projektais, neišvengiamas atsinaujinimas arba alternatyvos paieška.
3. Kaunas taps antru pagal patrauklumą pasirinkimu Lietuvoje
Kaune vakansijos lygis artėjančiais metais sieks apie 13 proc. Pagrindiniai Kauno biurų nuomininkai – mažesni paslaugų teikimo centrai ir Lietuvoje įsikūrusios įmonės, turinčios biurus visoje šalyje. Svarbiausia Kauno biurų kryptis – 2021 m. tapti antru pagal patrauklumą pasirinkimu naujiems rinkoms žaidėjams Lietuvoje.
Norint toliau sėkmingai konkuruoti rinkoje su naujais projektais, neišvengiamas atsinaujinimas arba alternatyvos paieška.
Pramonė ir logistika – kylanti žvaigždė
1. Daugiau investuos į pramonės objektus
Lietuvos ekonomikos varomoji jėga 2021 m. neabejotinai bus pramonė, kuri atsigaunančioje popandeminėje rinkoje turės unikalias galimybes eksportui. Susidomėjimą šiuo sektoriumi rodo tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojai, todėl investicijos į naujus pramonės objektus artėjančiais metais tik paspartės.
2. Kartu su e. prekyba auga ir logistikos segmentas
Dėl pandemijos sukeltų apribojimų ir laisvo fizinio apsipirkimo suvaržymų, vis sparčiau augant e. prekybai natūraliai didėja ir siuntų skaičius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Todėl logistikos segmentas į 2021 m. žengia itin sustiprėjęs, šiuo laikotarpiu jis yra viena geriausių ir perspektyviausių investicijų.
Numatoma tolimesnė logistikos grandinių, kaip sudedamųjų e. prekybos dalių plėtra. Vartotojai ir toliau aktyviai pirks elektroniniais kanalais, o didžiausiu iššūkiu bus logistikos kaštų optimizavimas tarp gamintojo-pardavėjo-vartotojo, tai glaudžiai siejasi su reikalingo NT potencialu.
3. Stiprės Kauno pozicijos
Lietuvoje turime 3 pagrindinius logistikos taškus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, tuo esame išskirtiniai Baltijos šalių logistikos sektoriuje. Vilniuje logistika siejama su vartojimui skirta logistika, uostamiestyje vykdomi krovinių pervežimo, perfasavimo logistiniai sprendiniai, o Kaune labai stiprus logistikos mazgas, kuris susijęs su grandine iš gamybos į vartotoją. Artėjančiais metais Kauno pozicijos šiame sektoriuje turėtų dar labiau sustiprėti dėl įgyvendinamo „Rail Baltica“projekto, t. y. geležinkelio, sujungiančio Baltijos šalis su Vakarų Europa.
Investiciniai sandoriai auga
1. Didesnis užsienio investuotojų pasitikėjimas
Skaičiuojama, kad 2020 m. Lietuvoje bus užbaigta apie 270 mln. Eur didelės vertės investicinių sandorių ir metai Baltijos šalyse bus baigti geriau nei tikėtasi kovo mėnesį. Baltijos šalių regionas investuotojų akyse jau tapo Šiaurės šalių (Skandinavijos) dalimi. Todėl ateinančiais metais pasitikėjimas Baltijos šalimis neabejotinai didės ir bus daugiau galimybių pritraukti vis didesnių užsienio žaidėjų.
2. Didėja privačių investuotojų aktyvumas
Šių metų vasarą-rudenį pastebėtas privačių investuotojų suaktyvėjimas. Jie domisi įvairiais tiek vystymui skirtais, tiek pajamas generuojančiais objektais ir yra labai aktyvūs organizuojamų konkursų dalyviai. Skandinavijoje NT sektoriuje mėgstama sakyti, kad čia kiekvienas kvadratinis metras turi savo pirkėją. Lietuva irgi juda link to, todėl panašu, kad kitais metais privatūs investuotojai bus dar aktyvesni bei didės konkurencija tarp jų ir fondų.
Skandinavijoje NT sektoriuje mėgstama sakyti, kad čia kiekvienas kvadratinis metras turi savo pirkėją. Lietuva irgi juda link to.
3. Alternatyvūs finansavimo metodai įgauna pagreitį
Šiuo metu atsirado konkuruojančių galimybių finansuoti vystymą arba įsigijimus ne tik bankų pagalba. Tai keičia visų žaidėjų pozicijas, todėl tikimasi, kad kitais metais investuotojai naudosis ne tik banko finansavimu, bet bus kūrybiškesni ir pasitelks alternatyvius finansavimo metodus.
