Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Nijolė Valinskytė metinėje nekilnojamojo turto konferencijoje sakė, kad apie pirminę būsto pirkimo-pardavimo rinką centrinis bankas neturi visos informacijos, nors ji labai svarbi.
Ypač didžiuosiuose miestuose daug būsto nuperkama dar nepastatytuose namuose, o statistika pamatoma tik po metų ar kelerių, kai yra registruojami sandoriai Registrų centre.
„Manome, kad visiems politikos formuotojams ir įgyvendintojams būtų naudinga turėti tokią informaciją apie tai, kiek iš tikrųjų sudaroma būsto sandorių realiu laiku arba su labai nedideliu vėlavimu, o ne po metų ar pusantrų“, – sakė ji.
Nori visos informacijos
Taip pat, anot N.Valinskytės, privaloma preliminarių sutarčių registracija atskleistų, kokiomis kainomis buvo rezervuoti būstai, taip pat, ar pastatai statyti su statybos leidimais.
„Buvo tokių atgarsių, kad dalis tokių preliminarių sutarčių gali būti perleidžiamos, galbūt siekiant uždirbti didesnę kainą. Tai padėtų stebėti taip pat ir tokius reiškinius bei tinkamai reguliuoti, jeigu būtų matoma, kad tai kelia riziką“, – kalbėjo ji.
Tiesa, jau ir dabar yra panašių šaltinių, kuriais remiantis tiek žiniasklaida, tiek Lietuvos bankas gauna informaciją apie situaciją ir pardavimus pirminėje rinkoje. Tačiau N.Valinskytės teigimu, pastebimi nemenki skirtumai tarp skirtingų duomenų teikėjų.
„Todėl, mums atrodo, kad šiuo metu esanti informacija nėra pakankamai tiksli ir galbūt klaidinanti, galbūt netgi kurianti tam tikrus lūkesčius vartotojui. Norėtume, kad tiek reguliavimas, tiek vartotojai remtųsi visa informacija apie būsto rinką“, – tvirtino ji.
Siūlo nekurti „naujos mašinos“
Tačiau toks siūlymas, panašu, nesužavėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus. Anot jo, plėtotojai skeptiški šiuo klausimu, nes neįvertinama, kokį poveikį ir administracinę naštą sukurs toks reikalavimas.
„Dabartinė redakcija, kad reikės registruoti kiekvieną preliminarią sutartį. Įsivaizduokite, jei rinkoje dabar turime apie 400–500 parduodamų būstų, kiek papildomo rankinio darbo atsiranda registruojant tą kiekvieną sutartėlę“, – LB konferencijoje sakė jis.
Anot M.Statulevičiaus, Lietuvos statistikos departamentas gauna „nemažai“ statistikos iš pačių plėtotojų – kiek tokių sutarčių sudaroma, bendra jų vertė ir pan.
„Tai galbūt galėtų būti papildoma dedamoji siekiant tikslumo. Mes pasirengę pasiūlyti informaciją – yra vystytojų teikiami duomenys, yra analitikų bendrovių, bent 4 veikia, kurios būstą stebi, ir dar įvairių papildomų portalų, tad galime pateikti tikslią, agreguotą, nuasmenintą informaciją bankui, kad padėtų tiksliau stebėti rinką. Rinka šia informacija naudojasi ir ji laikoma patikima. Ten matosi ir atšaukimai, ir sutarčių perleidimai“, – sakė jis.
Be to, anot jo, dėl pavienių atvejų, kuomet neapskaitomi mokesčiai, „nereikėtų kurti naujos mašinos registravimui preliminarių sutarčių“.
Būdų apeiti registravimą – aibės
Dėl preliminarių sutarčių perleidimų M.Statulevičius yra skeptiškas, mat, anot jo, tokiu atveju žmogus prekiauja paties vystytojo pelnu. Dėl to patys plėtotojai pradėjo užkardyti tokius dalykus numatydami baudas arba draudimus perleisti preliminarią sutartį.
„Jeigu nori perleisti sutartį, turi ją nutraukti ir sudaryti kito asmens vardu už kitą kainodarą, kuri po kelių mėnesių ar pusmečio įsigalioja. Dėl to rizikos nematyčiau“, – tvirtino jis.
N.Valinskytė pažymėjo, jog šiuo metu pasiūlymas yra pateiktas bei svarstomas Teisingumo ir Aplinkos ministerijų.
„Diskusija tebevyksta. Aišku, galbūt ir alternatyvų ieškosime, nes suprantame, kad tai būtų tam tikra našta tiems, kurie turi registruoti tas sutartis“, – kalbėjo ji.
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo patarėjas, kuris moderavo diskusiją, svarstė, ar toks pasiūlymas eliminuotų anekdotinę situaciją, kuomet plėtotojo puslapyje pažymėta, kad būstas rezervuotas, nors taip nėra.
„Dažnai tokie rinkodariniai dalykai vyksta, aš nežinau, bet tiesiog sukuriamas įspūdis, kad trūksta“, – klausė jis.
Tačiau M.Statulevičius įsitikinęs, jog tokių dalykų eliminuoti nepavyks.
„Toks registravimas yra nice to have (liet. smagu turėti), bet kiek jis kainuoja ir kaip jį nesunku apeiti gal čia nuo scenos nereikėtų to pasakoti, tikrai tų priemonių yra. Gal geriau rasti taiklias rinkos naudojamas ir patikrintas priemones, jas tiesiog labiau reklamuoti“, – sakė jis.
