Registrų centro duomenimis, iki karantino, kovo pirmomis savaitėmis, buvo patvirtintas 1701 hipotekos sandoris. Tačiau vėliau jų skaičius gerokai sumažėjo – 619 sandorių. Tiesa, tai siejama su teisingumo ministro įsakymu keturioms dienoms nutraukti notarų veiklą.
Balandžio pirmosiomis savaitėmis hipotekos sandorių skaičius vėl grįžo į įprastą lygį ir jį viršijo – 1757 sandoriai, bet mėnesio pabaigoje sumažėjo beveik perpus.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus 15min teigė, kad šiuo metu Hipotekos registre pastebimo sandorių skaičiaus augimo nėra – per mėnesį vidutiniškai įregistruojama apie 2,5 tūkst. naujų sutarčių.
„Kiek daugiau nei vidutiniškai sutarčių registruota pirmaisiais metų mėnesiais. Iš viso per šiuos metus jau yra įregistruota beveik 11 tūkst. įvairių rūšių hipotekos sandorių“, – sakė jis.
Būtent hipotekos sandorių nemažėjimas ir nežymus augimas, M.Stračkaičio teigimu, kelia notarų nerimą.
„Tai reiškia, kad savo turtą įkeitę asmenys tariasi su bankais, dėl sumažėjusio mokumo prašydami pratęsti grąžinimo terminą, padidinti skolos sumą, ar kitaip pakeisti hipotekos sąlygas“, – teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Registrų centro duomenimis, istoriškai didžiausi įregistruotų hipotekos sandorių skaičiai buvo fiksuoti 2007 metais, kai per metus iš viso įregistruota beveik 55 tūkst. visų rūšių hipotekos sandorių ir 2006 m. (46 tūkst.). Per 2008 m. šių sandorių įregistruota beveik 41 tūkst., o 2009 m. – šis skaičius sumažėjo perpus iki 20 tūkst.
„Mėnuo ar pusantro, kai mes stebime šį procesą, dar negarantuoja ilgalaikės tendencijos. Tačiau visgi mums tai panašu į 2008 metų ekonominę krizę, kai bendrame notarinių veiksmų mažėjimo kontekste hipotekų sandorių skaičius išliko stabilus. Taip yra, kad krizės sąlygomis savo turtą įkeitę asmenys tariasi su bankais, dėl sumažėjusio mokumo prašydami pratęsti grąžinimo terminą, padidinti skolos sumą ar kitaip pakeisti hipotekos sąlygas“, – 15min aiškino M.Stračkaitis.
Tikrąją hipotekos statistiką pamatysime vėliau
Tačiau ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad hipoteka įvyksta tuomet, kai yra įkeičiamas nekilnojamasis turtas bankui ir tuomet išmokama paskola.
„Tai yra vėluojantis rodiklis. Sandoris įvyksta anksčiau, o įkeitimas gerokai vėliau, tuo metu, kai reikia iki galo atsiskaityti už iš anksto priimtą sprendimą. Šiuo atveju labiau veikia vėlavimas ir nebūtų galima brėžti kažkokios ilgalaikės tendencijos. Hipoteka yra viena iš paskutinių stotelių ir ji yra išraiška tų sprendimų, kurie padaryti gerokai anksčiau“, – komentavo ji.
Tiesa, I.Genytės-Pikčienės teigimu, nekilnojamojo turto rinka šaltą dušą pajus dar kartą šiek tiek vėliau.
15min primena, kad palyginti su pastaruosius keletą metų per mėnesį fiksuotais NT sandorių skaičiais, balandis buvo trečdaliu kuklesnis, skaičiuoja Registrų centras.
Be to, pardavimų kritimą pajuto ir pirminė rinka. Skaičiuojama, kad Vilniuje, lyginant su praėjusių metų balandžiu, pardavimai krito 10 kartų, dalyje namų neparduotas nė vienas butas, o žmonės atšaukia rezervacijas. Kituose didžiuosiuose miestuose rinka beveik sustojo.
PLAČIAU SKAITYKITE: Reakcija į ženklą STOP: naujų butų pardavimai sustojo, atšaukia rezervacijas
„Šaltas dušas bent jau gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje tikrai įvyks ir tų įkeitimų bus vis mažiau ir mažiau. Hipoteka, turto įkeitimas susijęs su NT sandoriais ir rinka. 2009-aisiais, labai krintant nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, atitinkamai sureagavo ir ši rinka, nes ji tiesiogiai seka tendencijas.
Matyt, panaši situacija bus ir dabar, nes neapibrėžtumas yra labai didelis ir sprendimų, kurie siejasi su ilgalaikiais įsipareigojimais, tiek žmonės, tiek verslas kurį laiką tikriausiai vengs. Šioje rinkoje turėsime tam tikrą štilį, vakuumą ir vangesnį etapą“, – 15min sakė ji.
Sumažėjusios darbo apimtys
Anot M.Stračkaičio, dabartinė situacija primena 2009-ųjų krizę, po kurios notariatas visiškai atsigavo tik 2016–2017 metais. Skaičiuojama, jog per šią krizę vidutiniškai du kartus sumažėjo visų notarinių veiksmų skaičius.
„Visų notarinių veiksmų skaičius sumažėjo ne procentiniais punktais, o kartais. Ypač tai jaučiame nekilnojamojo turto perleidimo srityje. Statistika nepalieka galimybių interpretuoti – nekilnojamojo turto sektorius žengia į stagnaciją. Žmonės apimti nežinios, nori išsaugoti gerovę, todėl neskuba išleisti pinigų naujo būsto pirkimui, kol nebus aiški reali ekonomikos padėtis nuslūgus pandemijai“, – sako M.Stračkaitis.
Skaičiuojama, jog lyginant pirmąsias dvi kovo ir balandžio dekadas, paveldėjimo teisės liudijimų paveldint pagal testamentą ir pagal įstatymą, išduota atitinkamai pusantro ir dukart mažiau. Taip pat du kartus sumažėjo dovanojimo sutarčių skaičius.
Du kartus sumažėjo patvirtinamų įgaliojimų skaičius, daugiau kaip du kartus – patvirtinamų testamentų skaičius. Palyginti su dviem kovo dekadomis, balandį du kartus sumažėjo ir sudarytų vedybų sutarčių skaičius.
„Minėtuoju laikotarpiu nesumažėjo nė viena išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Kadangi ataskaitas apie pajamas notarai teikia Notarų rūmams kas ketvirtį, pajamų sumažėjimą galėsime vertinti šių metų trečiojo ketvirčio pradžioje. Darbas notarų biuruose sulėtėjo, klientų srautas smarkiai sumažėjęs. Stebime padėtį. Kiekvienas notaras yra darbdavys ir atsakingas už darbuotojų ir biurų išlaikymą, todėl krizei užsitęsus, kiekvienas jų turės spręsti dėl išlikimo“, – sakė jis.
Pasak M.Stračkaičio, visų notariškai tvirtinamų veiksmų kontekste nekilnojamojo turto (NT) sandoriai sudaro mažiau nei dešimtadalį veiksmų, tačiau generuoja iki 70–80 procentų notarų pajamų.
„Akivaizdu, kad sumažėjus NT sandorių skaičiui, didžiuosiuose miestuose, kur tradiciškai tvirtinama daugiausia NT perleidimo sutarčių, notarų pajamos kris sparčiausiai. Tačiau sumažėjo ir kitų notarinių veiksmų, todėl pandemijos sukelta krizė turės neigiamų pasekmių ir mažesniuose miestuose, ir rajonuose dirbantiems notarams“, – kalbėjo jis.
